Naujienos

2018 m. spalio 10 d. Latvijos televizija transliavo laidą, skirtą pelkių ekosistemų pažinimui. Tai vasaros pabaigoje startavusio mokslo populiarinimo laidų ciklo „Paskata pažinimui” (latvių k. – “Izziņas impulss”) dalis. Laidoje buvo kalbama apie pelkių vaidmenį gamtoje, išryškinant jų svarbą potvynių reguliavimui ir klimato kaitos švelninimui (palaikant optimalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą) bei atkreiptas dėmesys … Skaityti daugiau

Baltarusijoje vykusiame trečiajame tarptautiniame moksliniame seminare „Pelkių augalija: šiuolaikinės klasifikavimo, kartografavimo, naudojimo ir apsaugos problemos“ (III Международный научный семинар «Растительность болот: современные проблемы классификации, картографирования, использования и охраны», Minskas–Gardinas, 2018 m. rugsėjo 26–29 d.) pristatytos projekto „LIFE Peat Restore“ veiklos ir moksliniai tyrimai. Pirmą kartą Baltijos šalyse GEST metodu siekiama įvertinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų … Skaityti daugiau

1998 m. rugpjūčio mėn. Latvijos projekto teritorijose – Engurės ežero, Baltezero ir Augstrozės pelkėse – įrengtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) monitoringo aikštelės ir pradėti pirmieji išsiskiriančių dujų matavimai. Prieš pelkių atkūrimo veiklas (apsausintuose plotuose) ir po jų (patvenkus sausinimo griovius) vykdytų ŠESD emisijų tyrimų rezultatai ateityje padės įvertinti projekto veiklų efektyvumą. Įrengiant ŠESD monitoringo … Skaityti daugiau

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų matavimai jau pradėti visose projekto vietovėse – Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Šią vasarą LIFE Peat Restore projekto koordinatorius, atstovaujantis Gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo draugiją (NABU – Nature And Biodiversity Conservation Union, Vokietija), aplankė projekto vietoves Estijoje ir Latvijoje, kur dalyvavo įrengiant ŠESD emisijų monitoringo aikšteles. Per … Skaityti daugiau

Pažeistų pelkinių buveinių atkūrimas yra vienas svarbiausių šio projekto uždavinių. Tačiau iki jo įgyvendinimo reikia atlikti daug paruošiamųjų darbų. Šiuo metu jau parengti ir suderinti beveik visų projekto vietovių hidrotechniniai ir gamtotvarkos planai. Ne ką mažiau svarbi užduotis tinkamai pasirengti projekte numatytiems tyrimams. Lietuvos gamtos fondo darbuotojai dar pernai įrengė automatinių vandens lygio matuoklių tyrimų … Skaityti daugiau

    Lietuvos gamtos fondas skelbia konkursą dėl Plinkšių pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo supaprastinto projekto parengimo paslaugų, projekto vykdymo ir statinio priežiūros paslaugų pirkimo. Konkursas vykdomas vadovaujantis Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 … Skaityti daugiau

Lietuvos gamtos fondas skelbia konkursą dėl Plinkšių pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo supaprastinto projekto parengimo paslaugų bei natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo darbų Amalvos ir Sacharos pelkėse bei Pūsčios telmologiniame draustinyje pirkimo. Pirkimas skaidomas į 4 dalis. Pasiūlymus galima pateikti kiekvienai daliai atskirai. Konkursas vykdomas vadovaujantis Ūkio subjektų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų … Skaityti daugiau

  Šių metų birželio 14 d. Saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre įvyko seminaras „Pelkininkystė. Tausus pažeistų pelkių naudojimas“, Seminaro metu pelkių apsaugos srityje dirbantys ekspertai pristatė pelkininkystės idėją bei jos vystymą Vokietijoje ir kitose šalyse. Buvo pristatyta atnaujinta Lietuvos durpynų duomenų bazė, galimybių studijos apie pelkininkystei tinkamas potencialias teritorijas mūsų šalyje pirmieji rezultatai, šiltnamio efektą … Skaityti daugiau

Aplinkosauginė organizacija NABU pradeda įgyvendinti vieną svarbiausių projekto Peat Restore uždavinių – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų skaičiavimus. Neseniai pasirodžiusiame moksliniame straipsnyje, kurį žurnale Nature paskelbė Profesoriaus Ülo Mander iš Tartu universiteto vadovaujama komanda nurodoma, kad natūralios pelkės kaupia ne tik didelius anglies, bet ir azoto kiekius. Todėl ŠESD emisijos iš pažeistų pelkių gali … Skaityti daugiau

2018 metais Lietuvos gamtos fondo ir VšĮ Gamtos paveldo fondo specialistai atnaujino Lietuvos durpynų duomenų bazę. Remiantis šios bazės duomenimis nustatyta, kad apie 10 proc. (653 933 ha) šalies teritorijos dengia durpynai (durpė gilesnė kaip 0,3 m). Iš jų net 67 % (440 tūkst. ha) yra sausinti. Sausinimas sudaro geresnes galimybes durpynų ūkiniam naudojimui, tačiau … Skaityti daugiau