2018 metais Lietuvos gamtos fondo ir VšĮ Gamtos paveldo fondo specialistai atnaujino Lietuvos durpynų duomenų bazę. Remiantis šios bazės duomenimis nustatyta, kad apie 10 proc. (653 933 ha) šalies teritorijos dengia durpynai (durpė gilesnė kaip 0,3 m). Iš jų net 67 % (440 tūkst. ha) yra sausinti. Sausinimas sudaro geresnes galimybes durpynų ūkiniam naudojimui, tačiau turi ir neigiamas pasekmes: šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) smarkiai padidėjusį išsiskyrimą, biologinės įvairovės praradimus, vandens telkinių taršą, durpynų gaisrus ir kitas durpės apsausėjimo ir skaidymosi sukeltas pasekmes.
Pagal parengtą duomenų bazę 44 % – nusausintų durpynų naudojami miškininkystėje (51 % jų yra sausinti), 38 proc. – žemės ūkyje (95 % – sausinti), 2 % – durpių gavybai, 5 % sudaro nusausintos ūkio reikmėms nenaudojamos teritorijos. Remdamiesi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2014 m. išleistame ŠESD inventorizacijos Priede dėl šlapynių nurodytais emisijų koeficientais galime apskaičiuoti, kad iš žemės ūkiui naudojamų durpynų 2017 metais išskyrė 7,2 mln, miškų ūkiui – 1,9 mln., durpių gavybai – beveik 1 mln., kituose sausintuose plotuose – 0,7 mln. tonų ŠESD CO2 ekvivalento. Taigi, per metus iš nusausintų durpynų išsiskyrė apie 11 mln. tonų ŠESD, t.y. apytiksliai tiek pat kiek iš Lietuvos energetikos sektoriaus. Dėl nesausintiems durpynams (pelkėms) būdingo ŠESD išskyrimo, maksimalus teoriškai įmanomas vidutinis ŠESD sumažinimo potencialas siekia 63 %. Didžiausias galimas potencialas yra durpių gavybos sektoriuje – 96 %, žemės ūkyje – 67 %, mažiausias – miškų ūkyje – 33 %.
Labiau pasvertam resursų naudojimui būtina iš šiandienos turimų žinių ir poreikių perspektyvos įvertinti nusausintuose durpynuose gaunamą naudą ir praradimus. Pelkių atkūrimas, ar kryptingi naudojimo pokyčiai nusausintuose plotuose leistų efektyviai siekti ne tik ŠESD emisijų mažinimo, bet ir paviršinio vandens kokybės gerinimo, bioįvairovės apsaugos strateginių tikslų. Durpynų duomenų analizė, kurios rezultatus numatoma pristatyti seminare, sudaro prielaidas pažvelgti į esamą durpynų naudojimą šalyje iš platesnės perspektyvos ir ieškoti jo optimizavimo.
Gamtosaugininkai siūlo pelkininkystę kaip alternatyvą įprastiniam pelkėtų žemių naudojimui. Pelkininkystė (ang. Paludiculture) – tai Klimatui palankus natūralių ir atkurtų pelkių ūkinis naudojimas, apimantis vietinių pelkinių augalų produkcijos paruošą, natūralioms pelkių buveinėms būdingo hidrologinio režimo palaikymą ir (ar) atkūrimą, durpėdaros skatinimą, pelkių biologinės įvairovės apsaugą siekiant užtikrinti pelkių ekologinį stabilumą.
Todėl kviečiame jus dalyvauti seminare „Pelkininkystė. Tausus pažeistų pelkių naudojimas“, kuris vyks š.m. birželio 14 d. Vilniuje, Saugomų teritorijų Nacionaliniame lankytojų centre, Antakalnio g. 25, Vilniuje. Seminaro metu pelkių apsaugos srityje dirbantys Michaelio Zukovo fondo ekspertai pristatys pelkininkystės idėją bei jos vystymą Vokietijoje ir kitose šalyse. Bus pristatyta atnaujinta Lietuvos durpynų duomenų bazė, galimybių studijos apie pelkininkystei tinkamas potencialias teritorijas mūsų šalyje pirmieji rezultatai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų matavimo ypatumai. Seminaro metu numatytos diskusijos apie pelkininkystės perspektyvas Lietuvoje: kur ir ką būtų perspektyvu auginti, ar išeksploatuotus durpynus galima rekultivuoti juos pritaikant pelkinių augalų (pvz. kiminų) auginimui, ar tai patrauklu ūkininkams ir žemių naudotojams (savininkams), pvz. žemapelkių naudojimas biomasės auginimui, kokios skatinimo priemonės reikalingos ir pan.
Preliminarią programą rasite čia:
Prašytume paplatinti renginio informaciją suinteresuotiems asmenims.
Ketinančius dalyvauti prašome registruotis el. paštu iki 2018 m. birželio 8 d. Iškilus klausimas teirautis pas Lietuvos gamtos fondo projektų vadovą Nerijų Zableckį, tel. 8656 20426.