Zeichenfläche 1binocularsZeichenfläche 1_bogZeichenfläche 1bookZeichenfläche 1_cameraZeichenfläche 1_chartZeichenfläche 1_compassZeichenfläche 1_daylightZeichenfläche 1_dokumentationZeichenfläche 1_dokumentsZeichenfläche 1_fishZeichenfläche 1_flyerZeichenfläche 1_forestZeichenfläche 1_frogZeichenfläche 1_heronZeichenfläche 1_hourglassZeichenfläche 1_mapZeichenfläche 1_meetingZeichenfläche 1_rulerZeichenfläche 1_shovelZeichenfläche 1_speedometerZeichenfläche 1_swampZeichenfläche 1_temperatureZeichenfläche 1_timelineZeichenfläche 1_timerZeichenfläche 1_waterZeichenfläche 1_wave

Aprašymas

PELKIŲ ATKŪRIMAS Biesenthaler Becken vietovėje

Plotas: 15,5 ha
Apsaugos statusas: Gamtinis draustinis, NATURA 2000

Buveinių tipai: Pelkiniai miškai (91D0*) (dominuoja beržai)

Klimatas: Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį

Temperatūra: sausio mėnesio: -1°C, liepos mėnesio: 18°C

Kritulių kiekis: 789 mm/metus.

Projekto vietovės

Projekto vietovė plyti Biesenthaler Becken draustinyje, esančiame į šiaurės rytus nuo Berlyno. 15,5 ha plote plytintis pelkinis miškas yra apsausintas grioviais, kurie skatina pelkės degradaciją ir jos apaugimą sumedėjusia augalija.

Atkūrimo priemonės

Hidrologinio režimo atkūrimui numatoma naudoti durpines užtūras ir negyva medieną. Kai kuriose tvarkomos vietovės teritorijose taip pat planuojam įrengti ir molinių vamzdžių vandens pertekliaus pralaidų sistemas.

 

Pelkės ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Pelkės

Šaltinis: Grosse-Bauckmann 1997

Pelkių gausiau šiaurinėje ir pietrytinėje Vokietijos dalyse. Vyrauja žemapelkės, tačiau Alpių kalnų papėdėse ir šiaurės vakarinėje šalies dalyje yra nemažai aukštapelkių, kurios šiuo metu turi saugomų teritorijų statusą (1).

Anglies kaupimosi pusiausvyra ir durpių naudojimas

Bendras emisijų kiekis Vokietijoje. LULUCF =žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė.

Kasmet Vokietijoje iš pažeistų pelkių išsiskiria apie 45 megatonų anglies dioksido ekvivalento (5). Tai sudaro 5,4% visų šios šalies antropogeninės kilmės emisijų kiekių (3). Pagal anglies dioksido emisijų kiekį iš vieno hektaro pažeistų pelkių, atsižvelgiant į šalies plotą, Vokietija yra devinta pasaulyje ir rikiuojasi iš kart po Lietuvos. (4).

Pelkių naudojimas

Vidurio Europoje durpės kurui naudotos dar bronzos amžiuje. XVIII a. pritrūkus medienos durpių naudojimas suintensyvėjo. Šiaurės Vokietijoje durpės naudotos ir žemės ūkyje – dirvožemių kokybės gerinimui. XIX a. pabaigoje įrengta sausinamųjų griovių sistema, leidusi žemdirbystės reikmėms išskirti dar didesnius žemių plotus. Po antrojo pasaulinio karo buvo naudojamas kiekvienas žemės lopinėlis, todėl nusausintos pelkės buvo verčiamos kultūrinėmis ganyklomis ir ariama žeme. Septintajame dešimtmetyje vyko itin intensyvūs žemių melioravimo darbai, nulėmę pelkių degradaciją ir nykimą. Mineralizuojantis apsausėjusiai durpei į aplinką pakliuvo dideli kiekiai maistinių medžiagų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

 

Pelkių būklė

Šiuo metu apie 99 % Vokietijos pelkių yra sunaikintos (1). Pelkės susintos žemės ūkio (apie 86 %) ir miškų ūkio (apie 10 %) plėtrai bei durpių gavybos tikslais.

.

Komanda

  • Letícia Jurema

    Letícia Jurema yra patyrusi projektų, kuriuos sėkmingai vykdė tarptautinės aplinkosauginės organizacijos, koordinatorė. Pasižymi puikiais įgūdžiais teisės ir aplinkosaugos politikos formavimo srityse. Atsakinga už projekto tarptautinį koordinavimą, viešuosius ryšius bei su aplinkosaugos politika susijusius klausimus.  
  • Andreas Herrmann

    Andreas Herrmann yra diplomuotas geoekologijos specialistas, dirbęs Berlyno Humboldtų universitete durpynų dirvožemio ir hidrologijos srityse, kur specializavosi šiltnamio efektą sukeliančių dujų dinamikos tyrimuose. Anndreas ne tik nacionalinis projekto koordinatorius, bet ir yra atsakingas už projekte numatytus mokslinius tyrimus.

Galerija

Partneriai & Kofinansuotojai

Organizacija NABU atsakinga už visą projekto koordinavimą ir gamtotvarkos darbų įgyvendinimą Biesenthaler Becken projekto vietovėje.

1899 metais įkurta draugija, vienijanti 620 000 narių bei rėmėjų, yra viena seniausių bei didžiausių aplinkosauginių organizacijų Vokietijoje. NABU vykdo veiklą tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygiu. Pelkių apsauga yra viena iš svarbiausių organizacijos sričių.

1908 metais NABU įsigijo pirmąją pelkinę vietovę Lina Hähnle prie Federsee Baden-Württemberge. Vykdydamos daugybę ilgalaikių projektų NABU grupės ir Nacionalinės NABU organizacijos vis daugiau skiria dėmesio pelkių išsaugojimui ir jų atkurimui. Nuo 2011 metų Vokietijos pelkių apsaugos fondo lėšomis atkūrimo veiklos vykdytos daugiai nei 12-oje pelkinių vietovių.

Kartu su Tarptautiniu pelkių apsaugos fondu ir kitais tarptautiniais partneriais organizacija skatina pelkių atkūrimo ir apsaugos bandomųjų projektų ir novatoriškų metodikų taikymą, kaip projekto LIFE Peat Restore atveju. Kaip koordinuojanti institucija NABU yra atsakinga už viso projekto valdymą.

LIFE projekto įgyvendinime dalyvauja projekto rėmėjas BARNIM apskrities  administracija

Šaltiniai

  1. Couwenberg, J & Joosten, H. (2001): Das Beispiel Deutschland. In: Succow, M. & Joosten, H., Landschaftsökologische Moorkunde. Schweizerbart Science Publishers, Stuttgart. S. 409-411.
  2. FCCC – Framework Convention on Climate Change (2015): National greenhouse gas inventory data for the period 1990-2013, Paris. [status: 19.01.2017]
  3. Joosten, H. (2010): The Global Peatland CO2 Picture. Peatland status and drainage related emissions in all countries of the world. Wetlands International, Greifswald.
  1. Joosten, H. (2011): The global peatland CO2 picture. In: Tanneberger, F. & Wichtmann, W. (2011): Carbon credits from peatland rewetting. Climate – biodiversity – land use. Science, policy, implementation and recommendations of a pilot project in Belarus. Stuttgart. pp. 20-30.
  2.  NIR – Nationaler Emissionsbericht (2010): Berechnung der Emissionen aus der deutschen Landwirtschaft – (NIR) 2010 für 2008.  [status: 22.01.2017].
  3.  Succow, M. in: Succow, M. & Joosten, H. (2001): Landschaftsökologische Moorkunde. Schweizerbart Science Publishers, Stuttgart.