Zeichenfläche 1binocularsZeichenfläche 1_bogZeichenfläche 1bookZeichenfläche 1_cameraZeichenfläche 1_chartZeichenfläche 1_compassZeichenfläche 1_daylightZeichenfläche 1_dokumentationZeichenfläche 1_dokumentsZeichenfläche 1_fishZeichenfläche 1_flyerZeichenfläche 1_forestZeichenfläche 1_frogZeichenfläche 1_heronZeichenfläche 1_hourglassZeichenfläche 1_mapZeichenfläche 1_meetingZeichenfläche 1_rulerZeichenfläche 1_shovelZeichenfläche 1_speedometerZeichenfläche 1_swampZeichenfläche 1_temperatureZeichenfläche 1_timelineZeichenfläche 1_timerZeichenfläche 1_waterZeichenfläche 1_wave
Augstrozes gamtinis rezervatas

Apsaugos statusas: Gamtinis rezervatas
Natura 2000 buveinės: Aktyvios aukštapelkės, Degradavusios aukštapelkės, Tarpinės pelkės ir liūnai, Plikų durpių saidrynai
Projekto vietovė: 95 ha

Daugiau informacijos
Engure ežero gamtinis parkas

Apsaugos statusas: Gamtinis parkas
Natura 2000 buveinės: Šarmingos žemapelkės, Tarpinės pelkės ir liūnai
Projekto vietovė: 20 ha

Daugiau informacijos
Baltezers pelkės gamtinis rezervatas

Apsaugos statusas: Gamtinis rezervatas
Natura 2000 buveinės: Tarpinės pelkės ir liūnai
Projekto vietovė: 133 ha

Daugiau informacijos
Kluki aukštapelkė

Apsaugos statusas: Nacionalinis parkas
Natura 2000 buveinės: pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 600 ha

Daugiau informacijos
Cieminskie Błota aukštapelkė

Apsaugos statusas: Nacionalinis parkas
Natura 2000 buveinės: pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 150 ha

Daugiau informacijos
Wielkie Bagno aukštapelkė

Apsaugos statusas: Nacionalinis parkas
Natura 2000 buveinės: pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 600 ha

Daugiau informacijos
Biesenthaler Becken pelkė

Apsaugos statusas: Gamtinis rezervatas
Natura 2000 buveinės: pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 15,5 ha

Daugiau informacijos
Išeksploatuota Aukštumalos pelkės dalis

Apsaugos statusas: Regioninis parkas
Natura 2000 buveinės: nėra
Projekto vietovė: 10,2 ha

Daugiau informacijos
Aukstumala
Sacharos pelkė

Apsaugos statusas: nėra
Natura 2000 buveinės: Degradavusios aukštapelkės, Tarpinės pelkės ir liūnai, Pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 92 ha

Daugiau informacijos
Ãmalvo pelkė

Apsaugos statusas: Žuvinto biosferos rezervato dalis
Natura 2000 buveinės: Degradavusios aukštapelkės
Projekto vietovė: 214.75 ha

Daugiau informacijos
Plinkšių durpynas

Apsaugos statusas: Kraštovaizdžio draustinis
Natura 2000 buveinės: Degradavusios aukštapelkės
Projekto vietovė: 69 ha

Daugiau informacijos
Puščios pelkė

Apsaugos statusas: Telmologinis draustinis
Natura 2000 buveinės: Degradavusios aukštapelkės, plikų durpių saidrynai
Projekto vietovė: 78,4 ha

Daugiau informacijos
Suursoo pelkė

Apsaugos statusas: Kraštovaizdžio apsaugos teritorija
Natura 2000 buveinės: Šarmingos žemapelkės, Tarpinės pelkės ir liūnai, Aktyvios aukštapelkės, Pelkiniai miškai, Melvenynai, Vakarų taiga
Projekto vietovė: 3343 ha

Daugiau informacijos

Europs sąjungos klimato kaitos strategija iki 2030 metų numato sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą 40% lyginant su 1990 metais. Todėl pelkių apsauga yra itin svarbi šios klimato ir energetikos strategijos dalis. Šie klausimai itin aktualūs Baltijos šalyse bei Lenkijoje ir Vokietijojoje, kuriose aptinkami dideli pažeistų ir atkūrimo reikalaujančių pelkių plotai. Visa projekto teritorija yra vienas iš emisijų karštųjų taškų, kur šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriami kiekiai itin dideli.

Natūraliose pelkėse kaupiamas anglies dvideginis

Užimdamos apie 3 % pasaulio sausumos teritorijos, natūralios pelkės globaliu mastu sukaupia net apie 30 % visos pasaulio anglies, o tai yra net dvigubai daugiau nei visi žemės miškai kartu sudėjus. Pelkių augalija iš atmosferos sugeria anglies dvideginį ir biologinių procesų pagalba jį kaupia. Todėl natūralios pelkės (ypač tos kuriose durpių klodas siekai kelis metrus) yra milžiniškos šiltnamio efektą sukeliančių dujų saugyklos užtikrinančios ilgalaikį mūsų planetos klimato stabilumą.

Atkurkime pelkes kartu

LIFE projektas Peat Restore siekia atkurti pelkes visose projekto partnerių šalyse: Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Bendras atkuriamų pelkių plotas 5300 ha.

Pelkių sausinimo įtaka klimatui

Pelkių sausinimas žemės ūkio ir durpių kasybos tikslais reikšmingai prisideda prie pasaulinių šiltnamio dujų išsiskyrimo pagausėjimo. Nusausinus pelkes, į durpes patenka daugiau deguonies, o tai sukelia durpių klodo aeraciją, suaktyvėjusią mikroorganizmų veiklą bei irimą. Tokiu būdu šiltnamio efektą sukeliančių dujos –anglies dvideginis (CO2) ir azoto oksidai (N2O) patenka į atmosferą.

Nuo ledynmečio iki pelkių

Visas projekto teritorijos kraštovaizdis su būdingais slėniais ir daubomis susiformavo po ledynmečio. Nuslinkus ledynui ir atšilus klimatui telkšoti liko dideli seklūs vandens telkiniai. Laikui bėgant šie telkiniai apaugo drėgmės perteklių toleruojančiais augalais ir taip susidarė pelkinės ekosistemos.

Projekto šalys

Nusausintos pelkės – karštieji emisijų taškai

Šiaurinėse ir šiaurės rytinėse Europos šalyse paplitę milžiniški pelkių masyvai, kuriuose durpių klodo storis gali siekti kelis metrus. Dėl suintensyvėjusios durpių gavybos, miškininkystės bei žemės ūkio, pelkės šiuose kraštuose buvo gerokai apsausintos. Globaliu mastu Lenkija ir Baltijos šalys yra karštieji šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų taškai. Globaliu emisijų atžvilgių šios šalys rikiuojasi iš kart po tokių emisijų gigantų kaip Indonezija, Rusija ir Kinija (Joosten 2010). Vokietija pasauliniame atmosferos teršėjų iš pažeistų pelkių šiame sąraše yra devinta.

Faktai apie klimatą

Projekto tikslai

Palengvinti durpės augimą

Projekto tikslas sustabdyti sausinimo sukeltą pelkių degradaciją ir specialių gamtotvarkos priemonių pagalba pagerinti pelkių augimo sąlygas.

http://ec.europa.eu/clima/policies/strategies/2030_de

 

Atkūrimo priemonių įgyvendinimas

Natūralaus hidrologinio režimo atkūrimui bus įgyvendinama bent keletas gamtotvarkinių darbų: sausinamųjų griovių tvenkimas, netipingos pelkėms sumedėjusios augalijos šalinimas. Tokiu būdu durpių skaidymąsi pakeis durpių kaupimosi procesai ir anglies kaupimosi pusiausvyra taps teigiama.

Unikalios biologinės įvairovės išsaugojimas

Atkūrimo priemonių taikymas padės išsaugoti unikalią, specifinėmis sąlygomis tarpti prisitaikiusią biologinę įvairovę.

Monitoringas ir žinių mainai

Taikytų gamtotvarkos priemonių efektyvumas bus tikrinamas atliekant visapusišką monitoringą, kuris susidės iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimo, augalijos ir gyvūnijos kartografavimo bei vandens lygio matavymų projekto vietovėse. Socio-ekonominė projekto įtaka bus tiriama pasitelkiant indikatorines priemones. Projekto rezultatai bus apibendrinti pelkių atkūrimo vadove, kuris bus laisvai prieinamas įvairioms suinteresuotų šalių grupėms.

Šaltiniai