Pažeistų pelkinių buveinių atkūrimas yra vienas svarbiausių šio projekto uždavinių. Tačiau iki jo įgyvendinimo reikia atlikti daug paruošiamųjų darbų. Šiuo metu jau parengti ir suderinti beveik visų projekto vietovių hidrotechniniai ir gamtotvarkos planai.

Ne ką mažiau svarbi užduotis tinkamai pasirengti projekte numatytiems tyrimams. Lietuvos gamtos fondo darbuotojai dar pernai įrengė automatinių vandens lygio matuoklių tyrimų sistemą, atliko apžvalginius durpės klodo storio tyrimus bei cheminę analizę, o taip pat sukartografavo visas projekto vietovių augalų bendrijas. Šią vasarą komandos laukia ne ką mažiau svarbūs darbai.

Tam, kad galėtume tinkamai įvertinti gamtotvarkos darbų rezultatus, įrengiame skirtingas tyrimų aikšteles, kuriose bus stebima augalinės dangos kaita bei matuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išsiskyrimas. Augalijos tyrimams visose pelkėse įrengiame po penkias 100 m² dydžio aikšteles prie kiekvieno vandens lygio matavimo šulinėlio, kuriose bus vykdomas intensyvus augalinės dangos monitoringas – skaičiuojamas projekcinis samanų, žolinių augalų bei krūmokšnių padengimas, nustatomas medžių amžius bei apimtis. Tam, kad šie tyrimai būtų kiek galima išsamesni, kiekvienoje šių aikštelių įrengiame po devynis 1 m² dydžio apskaitos laukelius.

ŠESD tyrimams pasirinkome po vieną labiausiai pelkės augalų bendrijas reprezentuojančią vietą, kurioje specialistai iš Latvijos kas mėnesį matuos anglies dvideginio, metano ir azoto oksidų išsiskyrimą. Kvalifikuoti specialistai tyrimų aikštelėse ant specialiai sumontuotų rėmų pastatys ŠESD išsiskyrimą matuojančias kameras su oro ventiliavimo sistemomis. Šių tyrimų tikslumui reikia ir papildomos informacijos, todėl be kitą ko bus fiksuojama dirvos paviršiaus temperatūra, vandens lygio kaita bei kita svarbi informacija. Tyrimų rezultatus gali paveikti net menkiausias žmogaus įsikišimas. Trypiant durpės paviršių išsiskiria papildomi metano ir anglies dvideginio kiekiai. Tam, kad augalija ir durpės paviršius tyrimų metu būtų kuo mažiau pažeisti, įrengiame specialias vaikščiojimui skirtas platformas. O tai pasirodė nelengva užduotis, turint omenyje, jog kai kurios projekto vietovės yra gana atokios.

 

Analogiškus tyrimus atlieka ir kitų šalių projekto partneriai Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje bei Vokietijoje. Įgyvendinus projekte numatytus gamtotvarkos darbus galėsime ne tik moksliškai stebėti pelkės augalų bendrijų kaitą, bet ir apskaičiuoti kaip tvari pelkių apsauga prisideda prie klimato kaitos mažinimo.