1998 m. rugpjūčio mėn. Latvijos projekto teritorijose – Engurės ežero, Baltezero ir Augstrozės pelkėse – įrengtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) monitoringo aikštelės ir pradėti pirmieji išsiskiriančių dujų matavimai. Prieš pelkių atkūrimo veiklas (apsausintuose plotuose) ir po jų (patvenkus sausinimo griovius) vykdytų ŠESD emisijų tyrimų rezultatai ateityje padės įvertinti projekto veiklų efektyvumą.
Įrengiant ŠESD monitoringo aikšteles dalyvavo įvairias mokslo sritis atstovaujantys ekspertai iš Latvijos universiteto, Lietuvos gamtos fondo bei Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto specialistai, vadovaujami Inga Grīnfelde, kuri yra atsakinga už ŠESD matavimų reguliarumą projekto teritorijose Latvijoje ir Lietuvoje. Įranga sumontuota konsultuojantis su Andreas Herrmann (NABU – projektą koordinuojanti organizacija) ir monitoringui reikalingą įrangą pateikusių įmonių specialistais. ŠESD monitoringo metu bus įvertinti analogiški parametrai visose projektą vykdančiose šalyse.
ŠESD monitoringas bus vykdomas pasitelkiant uždarų kamerų sistemą ir „Picarro G2508“ analizatorių. Šios įrangos dėka dujų emisijų matavimai bus atliekami gamtoje – vietoje analizuojant dujų sudėtį uždarose kamerose ant specialiai įrengtų metalinių rėmų durpės paviršiuje. Siekiant išvengti matavimo netikslumų visose monitoringo aikštelėse įrengti mediniai lieptai, kurie sumažins durpės paviršiaus suslėgimo ir pelkės augalinės dangos pažaidų dėl ištrypimo tikimybę.
Projekto komanda vadovausis ir netiesioginių ŠESD emisijų vertinimo pagal vietovės tipą metodika, sutrumpintai vadinamą GEST (Greenhouse Gas Emission Site Types), kurios dėka ŠESD emisijas galima įvertinti neatliekant daug laiko ir lėšų reikalaujančių tiesioginių matavimų. Vietoje tiesioginių ŠESD matavimų bus teoriškai apskaičiuotos ŠESD emisijos ir globalinio klimato atšilimo potencialas atsižvelgiant į augalijos kartografavimo (pagal GEST augalijos tipus) ir hidrologinio monitoringo duomenis. Augalijos vienetai, su jiems būdinga augalų rūšių sudėtimi ir įvairiais aplinkos parametrais, bus priskirti atitinkamiems GEST augalijos tipams. LIFE Peat Restore projekto metu gauti nauji unikalūs tiesioginių ŠESD emisijų tyrimų rezultatai papildys jau esamą GEST duomenų bazę naujais augalijos tipais. GEST metodika – gana naujas tyrimų metodas, kurio dėka ŠESD emisijų vertinimas ateityje taps gana greitas ir nebrangus. Projekto vietovėse išskirta naujų vienetų, anksčiau neminėtų GEST metodikoje, todėl vertingas LIFE Peat Restore projekto įnašas metodikos vystymui yra naujų GEST tipų ir jų aprašymų pristatymas (žr. atnaujintą GEST katalogą).
Tiek tiesioginių matavimų, tiek ir netiesioginių ŠESD emisijų nustatymas bus svarbus vertinant pelkių atkūrimo veiklų poveikį ir efektyvumą mažinant dujų emisijas ir taip prisidedant prie klimato kaitos švelninimo. Be to, projekto rezultatai leis palyginti abu metodus ir jų efektyvumą vertinant ŠESD išmetimus iš pažeistų ir atkurtų pelkių.
