Zeichenfläche 1binocularsZeichenfläche 1_bogZeichenfläche 1bookZeichenfläche 1_cameraZeichenfläche 1_chartZeichenfläche 1_compassZeichenfläche 1_daylightZeichenfläche 1_dokumentationZeichenfläche 1_dokumentsZeichenfläche 1_fishZeichenfläche 1_flyerZeichenfläche 1_forestZeichenfläche 1_frogZeichenfläche 1_heronZeichenfläche 1_hourglassZeichenfläche 1_mapZeichenfläche 1_meetingZeichenfläche 1_rulerZeichenfläche 1_shovelZeichenfläche 1_speedometerZeichenfläche 1_swampZeichenfläche 1_temperatureZeichenfläche 1_timelineZeichenfläche 1_timerZeichenfläche 1_waterZeichenfläche 1_wave

Projekto teritorijose Latvijoje jau įrengtos ŠESD monitoringo aikštelės

1998 m. rugpjūčio mėn. Latvijos projekto teritorijose – Engurės ežero, Baltezero ir Augstrozės pelkėse – įrengtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) monitoringo aikštelės ir pradėti pirmieji išsiskiriančių dujų matavimai. Prieš pelkių atkūrimo veiklas (apsausintuose plotuose) ir po jų (patvenkus sausinimo griovius) vykdytų ŠESD emisijų tyrimų rezultatai ateityje padės įvertinti projekto veiklų efektyvumą.

Įrengiant ŠESD monitoringo aikšteles dalyvavo įvairias mokslo sritis atstovaujantys ekspertai iš Latvijos universiteto, Lietuvos gamtos fondo bei Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto specialistai, vadovaujami Inga Grīnfelde, kuri yra atsakinga už ŠESD matavimų reguliarumą projekto teritorijose Latvijoje ir Lietuvoje. Įranga sumontuota konsultuojantis su Andreas Herrmann (NABU – projektą koordinuojanti organizacija) ir monitoringui reikalingą įrangą pateikusių įmonių specialistais. ŠESD monitoringo metu bus įvertinti analogiški parametrai visose projektą vykdančiose šalyse.

NABU ekspertas Andreas Herrmann (kairėje) konsultuoja latvių hidrogeologą Oļģerts Aleksāns. D. Beķere nuotr.

ŠESD monitoringas bus vykdomas pasitelkiant uždarų kamerų sistemą ir „Picarro G2508“ analizatorių. Šios įrangos dėka dujų emisijų matavimai bus atliekami gamtoje – vietoje analizuojant dujų sudėtį uždarose kamerose ant specialiai įrengtų metalinių rėmų durpės paviršiuje. Siekiant išvengti matavimo netikslumų visose monitoringo aikštelėse įrengti mediniai lieptai, kurie sumažins durpės paviršiaus suslėgimo ir pelkės augalinės dangos pažaidų dėl ištrypimo tikimybę.

Įrangos paruošimas matavimams. D. Beķere nuotr

Projekto komanda vadovausis ir netiesioginių ŠESD emisijų vertinimo pagal vietovės tipą metodika, sutrumpintai vadinamą GEST (Greenhouse Gas Emission Site Types), kurios dėka ŠESD emisijas galima įvertinti neatliekant daug laiko ir lėšų reikalaujančių tiesioginių matavimų. Vietoje tiesioginių ŠESD matavimų bus teoriškai apskaičiuotos ŠESD emisijos ir globalinio klimato atšilimo potencialas atsižvelgiant į augalijos kartografavimo (pagal GEST augalijos tipus) ir hidrologinio monitoringo duomenis. Augalijos vienetai, su jiems būdinga augalų rūšių sudėtimi ir įvairiais aplinkos parametrais, bus priskirti atitinkamiems GEST augalijos tipams. LIFE Peat Restore projekto metu gauti nauji unikalūs tiesioginių ŠESD emisijų tyrimų rezultatai papildys jau esamą GEST duomenų bazę naujais augalijos tipais. GEST metodika – gana naujas tyrimų metodas, kurio dėka ŠESD emisijų vertinimas ateityje taps gana greitas ir nebrangus.

Tiek tiesioginių matavimų, tiek ir netiesioginių ŠESD emisijų nustatymas bus svarbus vertinant pelkių atkūrimo veiklų poveikį ir efektyvumą mažinant dujų emisijas ir taip prisidedant prie klimato kaitos švelninimo. Be to, projekto rezultatai leis palyginti abu metodus ir jų efektyvumą vertinant ŠESD išmetimus iš pažeistų ir atkurtų pelkių.

Kameros ŠESD matavimui sėkmingai įmontuotos ir jau atlikti pirmieji matavimai! D. Beķere nuotr.