Zeichenfläche 1binoculars Zeichenfläche 1_bog Zeichenfläche 1book Zeichenfläche 1_camera Zeichenfläche 1_chart Zeichenfläche 1_compass Zeichenfläche 1_daylight Zeichenfläche 1_dokumentation Zeichenfläche 1_dokuments Zeichenfläche 1_fish Zeichenfläche 1_flyer Zeichenfläche 1_forest Zeichenfläche 1_frog Zeichenfläche 1_heron Zeichenfläche 1_hourglass Zeichenfläche 1_map Zeichenfläche 1_meeting Zeichenfläche 1_ruler Zeichenfläche 1_shovel Zeichenfläche 1_speedometer Zeichenfläche 1_swamp Zeichenfläche 1_temperature Zeichenfläche 1_timeline Zeichenfläche 1_timer Zeichenfläche 1_water Zeichenfläche 1_wave

Lietuvos gamtos fondo ir Lenkijos gamtininkų klubo ekspertai išbando inovatyvias metodikas įkurdinant durpojus ant plikos durpės ir vandens telkinių paviršiuje

2019 m. gegužės mėn. projekto „LIFE Peat Restore“ atstovai dalyvavo Tarptautinės pelkių draugijos (International Peatland Society) organizuotoje konvencijoje (IPS Convention 2019, Brėmenas). Šių metų renginio tema – „Ekonomikos sąsajos su aplinka ir visuomene: durpių ir jų pakaitalų naudojimo sodininkystėje ateitis“ („Economy meets Environment & Society: Future Use of Peat and Substitutes in Horticulture“). „LIFE Peat Restore“ pristatė stendinį pranešimą ir publikavo pranešimo santrauką apie projekto komandos planus, nuveiktus darbus ir taikomas metodikas įkurdinant ir auginant durpojus (t. y., durpes formuojančius augalus) išeksploatuotuose durpynuose (ar jų dalyse) – ant plikos durpės ir dirbtinės kilmės vandens telkinių paviršiuje.

2019 m. Aukštumalos durpyno (Šilutės r.; projekto vietovė Aukštumala LT05) šiaurės rytiniame pakraštyje Lietuvos gamtos fondo iniciatyva, bendradarbiaujant su durpių įmone Klasmann Deilmann Šilutė ir asociacija Lietuviškos durpės, įrengtas pirmasis Lietuvoje 2 ha ploto kiminų auginimo eksperimentinis sklypas. Kiminų auginimo sklypas su gretimai jam priklausančia infrastruktūra (dirbtiniais vandens kaupimo rezervuarais, vandens lygio palaikymo sistema, elektros pastote, pylimais, privažiavimo keliais ir kt.) ir biologinės įvairovės apsaugine zona (atsikuriančios viksvinės žemapelkės ir nendryno fragmentais) užima 10 ha teritoriją.

Šiuo metu kiminų auginimo sklypas yra suformuotas, iškasti vandens, reikalingo kiminų įsikūrimui ir augimui užtikrinti, kaupimo rezervuarai, baigiama įrengti optimalaus gruntinio vandens lygio palaikymo sistema. Visi darbai atliekami pagal UAB J. Jonyno Ekofirma parengtą „Eksperimentinių kiminų auginimo laukų įrengimo Aukštumalos durpių telkinio dalyje projektą“ (2018).

Dėl nebūdingos Lietuvos klimatui 2019 m. pavasario sausros teko atidėti gegužės mėnesį numatytus kiminų įkurdinimo darbus Aukštumalos durpyne. Visi darbai bus atlikti pasikeitus meteorologinei situacija, t. y. sulaukus lietingojo laikotarpio, kai krituliai sudrėkins kiminų auginimo sklypo durpės paviršių, o vandens kaupimo rezervuarai pasipildys vandens atsargomis.

Po hidrologinio režimo atkūrimo darbų (t. y. pažeistose buveinėse atkūrus natūralioms aukštapelkėms artimą gruntinio vandens lygį) kiminų ir kitų aukštapelkėms būdingų augalų pradmenys bus įkurdinti ir kitose projekto LIFE Peat Restore vietovėse Lietuvoje (Sachara-LT03, Pusčia-LT04).

Aukštumalos durpyne (Lietuva) įrengiamas kiminų auginimo sklypas ir jo aplinka

N. Zableckio nuotr.

Lenkijos gamtininkų klubo (Klub Przyrodników) iniciatyva testuojamos metodikos, galinčios paspartinti augalinės dangos įsikūrimą dirbtinių vandens telkinių, įrengtų užtvindžius išeksploatuotus durpynus, pakrantėse ir vandens paviršiuje. Dideliuose vandens telkiniuose vėjo sukeltas bangavimas apsunkina durpes formuojančios augalijos (durpojų) įsikūrimą. Tokioms sąlygoms gana sunku sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas net ir užtvindytuose durpynuose. Todėl išbandomos įvairios priemonės, galinčios sukurti vandens ir pelkių buveinėms būdingiems augalams įsikurti tinkamas sąlygas ir taip skatinti vandens telkinių paviršiaus užaugimą bei durpėdaros proceso atnaujinimą.

Vandens telkinyje įrengiamos stacionarios dirbtinės salos su įkurdintais augalų fragmentais (Didžiosios pelkės durpynas, Lenkija)

Išbandomos iš skirtingų medžiagų suformuotos dirbtinės salos. Pastebėta, kad gana efektyvios plūduriuojančios konstrukcijos, kurių rėmai yra pagaminti iš oru pripildytų ir užsandarintų PVC vamzdžių. Iš kitų medžiagų pagamintos plaukiojančių dirbtinių salų konstrukcijos paniro po vandeniu, o jų paviršiuje įkurdinta augalija – nunyko. 2018 m. išbandyta naujos konstrukcijos bandomosios salos, sukonstruotos iš kamštinis medžiagos (konstrukcijos pagrindas) ir kokoso pluošto kilimėlių (terpė augalams įkurdinti).

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į nacionalinius projekto koordinatorius Lietuvoje ir Lenkijoje.

Dirbtinės plaukiojančios salos antraisiais metais po įrengimo.

M. Pakalnės nuotr.