Zeichenfläche 1binocularsZeichenfläche 1_bogZeichenfläche 1bookZeichenfläche 1_cameraZeichenfläche 1_chartZeichenfläche 1_compassZeichenfläche 1_daylightZeichenfläche 1_dokumentationZeichenfläche 1_dokumentsZeichenfläche 1_fishZeichenfläche 1_flyerZeichenfläche 1_forestZeichenfläche 1_frogZeichenfläche 1_heronZeichenfläche 1_hourglassZeichenfläche 1_mapZeichenfläche 1_meetingZeichenfläche 1_rulerZeichenfläche 1_shovelZeichenfläche 1_speedometerZeichenfläche 1_swampZeichenfläche 1_temperatureZeichenfläche 1_timelineZeichenfläche 1_timerZeichenfläche 1_waterZeichenfläche 1_wave

Lietuvos gamtos fondo ir Lenkijos gamtininkų klubo ekspertai išbando inovatyvias metodikas įkurdinant durpojus ant plikos durpės ir vandens telkinių paviršiuje

2019 m. gegužės mėn. projekto „LIFE Peat Restore“ atstovai dalyvavo Tarptautinės pelkių draugijos (International Peatland Society) organizuotoje konvencijoje (IPS Convention 2019, Brėmenas). Šių metų renginio tema – „Ekonomikos sąsajos su aplinka ir visuomene: durpių ir jų pakaitalų naudojimo sodininkystėje ateitis“ („Economy meets Environment & Society: Future Use of Peat and Substitutes in Horticulture“). „LIFE Peat Restore“ pristatė stendinį pranešimą ir publikavo pranešimo santrauką apie projekto komandos planus, nuveiktus darbus ir taikomas metodikas įkurdinant ir auginant durpojus (t. y., durpes formuojančius augalus) išeksploatuotuose durpynuose (ar jų dalyse) – ant plikos durpės ir dirbtinės kilmės vandens telkinių paviršiuje.

2019 m. Aukštumalos durpyno (Šilutės r.; projekto vietovė Aukštumala LT05) šiaurės rytiniame pakraštyje Lietuvos gamtos fondo iniciatyva, bendradarbiaujant su durpių įmone Klasmann Deilmann Šilutė ir asociacija Lietuviškos durpės, įrengtas pirmasis Lietuvoje 2 ha ploto kiminų auginimo eksperimentinis sklypas. Kiminų auginimo sklypas su gretimai jam priklausančia infrastruktūra (dirbtiniais vandens kaupimo rezervuarais, vandens lygio palaikymo sistema, elektros pastote, pylimais, privažiavimo keliais ir kt.) ir biologinės įvairovės apsaugine zona (atsikuriančios viksvinės žemapelkės ir nendryno fragmentais) užima 10 ha teritoriją.

Šiuo metu kiminų auginimo sklypas yra suformuotas, iškasti vandens, reikalingo kiminų įsikūrimui ir augimui užtikrinti, kaupimo rezervuarai, baigiama įrengti optimalaus gruntinio vandens lygio palaikymo sistema. Visi darbai atliekami pagal UAB J. Jonyno Ekofirma parengtą „Eksperimentinių kiminų auginimo laukų įrengimo Aukštumalos durpių telkinio dalyje projektą“ (2018).

Dėl nebūdingos Lietuvos klimatui 2019 m. pavasario sausros teko atidėti gegužės mėnesį numatytus kiminų įkurdinimo darbus Aukštumalos durpyne. Visi darbai bus atlikti pasikeitus meteorologinei situacija, t. y. sulaukus lietingojo laikotarpio, kai krituliai sudrėkins kiminų auginimo sklypo durpės paviršių, o vandens kaupimo rezervuarai pasipildys vandens atsargomis.

Po hidrologinio režimo atkūrimo darbų (t. y. pažeistose buveinėse atkūrus natūralioms aukštapelkėms artimą gruntinio vandens lygį) kiminų ir kitų aukštapelkėms būdingų augalų pradmenys bus įkurdinti ir kitose projekto LIFE Peat Restore vietovėse Lietuvoje (Sachara-LT03, Pusčia-LT04).

Aukštumalos durpyne (Lietuva) įrengiamas kiminų auginimo sklypas ir jo aplinka

N. Zableckio nuotr.

Lenkijos gamtininkų klubo (Klub Przyrodników) iniciatyva testuojamos metodikos, galinčios paspartinti augalinės dangos įsikūrimą dirbtinių vandens telkinių, įrengtų užtvindžius išeksploatuotus durpynus, pakrantėse ir vandens paviršiuje. Dideliuose vandens telkiniuose vėjo sukeltas bangavimas apsunkina durpes formuojančios augalijos (durpojų) įsikūrimą. Tokioms sąlygoms gana sunku sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas net ir užtvindytuose durpynuose. Todėl išbandomos įvairios priemonės, galinčios sukurti vandens ir pelkių buveinėms būdingiems augalams įsikurti tinkamas sąlygas ir taip skatinti vandens telkinių paviršiaus užaugimą bei durpėdaros proceso atnaujinimą.

Vandens telkinyje įrengiamos stacionarios dirbtinės salos su įkurdintais augalų fragmentais (Didžiosios pelkės durpynas, Lenkija)

Išbandomos iš skirtingų medžiagų suformuotos dirbtinės salos. Pastebėta, kad gana efektyvios plūduriuojančios konstrukcijos, kurių rėmai yra pagaminti iš oru pripildytų ir užsandarintų PVC vamzdžių. Iš kitų medžiagų pagamintos plaukiojančių dirbtinių salų konstrukcijos paniro po vandeniu, o jų paviršiuje įkurdinta augalija – nunyko. 2018 m. išbandyta naujos konstrukcijos bandomosios salos, sukonstruotos iš kamštinis medžiagos (konstrukcijos pagrindas) ir kokoso pluošto kilimėlių (terpė augalams įkurdinti).

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į nacionalinius projekto koordinatorius Lietuvoje ir Lenkijoje.

Dirbtinės plaukiojančios salos antraisiais metais po įrengimo.

M. Pakalnės nuotr.