Nusausinti, eksploatacijos pažeisti ir apleisti durpynai tampa nuolatiniu ir gana reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų šaltiniu, net jei jie ir užima sąlyginai nedideles teritorijas. Natūraliose mūsų planetos pelkėse, kurios užima vos 3 procentus viso sausumos ploto, yra sukaupta net 30 procentų pasaulio anglies išteklių. Projekto „LIFE Peat Restore“ tikslas – sumažinti ŠESD emisijas iš pažeistų durpynų, atkuriant pelkėdaros procesą, t.y. organinės anglies kaupimą durpių pavidalu. Pažeistose pelkėse tai galima pasiekti tik atkūrus pelkėdarai palankų hidrologinį režimą, t.y. patvenkiant arba užpildant durpėmis pelkes sausinančius griovius.
Projekto teritorijose ne tik atkuriamos pelkinės buveinės arba pagerinama išlikusiųjų būklė, bet ir vykdomas ŠESD emisijų vertinimas (iki ir po hidrologinio režimo atkūrimo priemonių taikymo), paremtas GEST (Greenhouse Gas Emission Sites Types) metodu. Skirtingai nuo tiesioginių ŠESD matavimų naudojant specialias kameras (šis metodas taip pat taikomas projekto veiklose) GEST metodas leidžia apskaičiuoti ŠESD emisijas ir globalinio klimato atšilimo potencialą naudojant augalijos žemėlapių duomenis (su specialiai išskirtais GEST augalijos tipais), derinant juos su gruntinio vandens lygio duomenimis. Išsamiau apie GEST metodą galite paskaityti čia.
Skaidri ŠESD matavimo kamera Sūrso-Leidiso vietovėje, Estija
Dvejus pastaruosius metus projekto ekspertai rūpestingai rinko ir analizavo lauko tyrimų duomenis, atspindinčius tirtų pelkių būklę iki gamtotvarkos darbų įgyvendinimo. Visose projekto vietovėse atlikti detalūs augalijos aprašymai, įvertinti ekologiniai parametrai, sudaryti GEST augalijos tipų žemėlapiai. Įrengtos stacionarios automatinio gruntinio vandens lygio ir augalijos monitoringo aikštelės, skirtos stebėti buveinių pokyčius po gamtotvarkos darbų įgyvendinimo. Esant galimybei duomenys papildomi informacija iš ankstesnių tyrėjų darbų, miškų inventorizavimo duomenų bazių. Žemiau rasite apibendrintus tyrimų rezultatus:
GEST monitoringo ataskaita
GEST monitoringo ataskaitoje (anglų k.) pateikta visų GEST augalijos tipų, inventorizuotų projekto teritorijose iki gamtotvarkos darbų pradžios, apžvalga. Gamtotvarkos darbai (ypač įgyvendintos hidrologinio režimo atkūrimo veiklos) neabejotinai pakeis atsikuriančių ekosistemų būklę, neišvengiamai įvyks ir GEST augalijos tipų kaita. 2019 m. gegužės mėn. publikuotas atnaujintas GEST katalogas, (anglų. k.), papildytas trimis naujais GEST tipais, pasižyminčiais specifiniais augalijos bruožais ir ekologiniais parametrais (pH, vandens lygis ir kt.). Tiesioginiai ŠESD matavimai projekto vietovėse padės patikslinti GEST tipų parametrus. Aukščiau pateiktoje nuorodoje rasite daugiau informacijos apie pačią tyrimų eigą, svarbiausius identifikavimo kriterijus, naudotus ištirtų augalijos vienetų priskyrimui atitinkamam GEST tipui, sužinosite apibendrintus tyrimų rezultatus.
Pirmasis GEST/ŠESD balanso scenarijus
Apibendrinti ir GEST monitoringo ataskaitoje pateikti tyrimų duomenys svarbūs dabartiniam ŠESD emisijų įvertinimui ir jų prognozavimui ateityje. Emisijų vertinimo rezultatai pateikti dokumente „Pirmieji GEST/ŠESD balanso scenarijai“. Remiantis GEST metodu pateikti galimi ŠESD emisijų scenarijai, kuriuose įvertintas atkūrimo priemonių poveikis klimatui ir apskaičiuotas ŠESD emisijų sumažinimo potencialas. Ataskaitoje pateikti du GEST ir ŠESD emisijų scenarijai: (1) pradinis arba bazinis (dabartinė būklė) ir (2) prognostinis (būklė įgyvendinus gamtotvarkos priemones). Abu scenarijai leidžia įvertinti gamtotvarkos priemonių poveikį klimato kaitos mažinimui. Ataskaitoje rasite skaičiavimams reikalingą informaciją ir formules, naudotas kiekvienos projekto vietovės GEST/ŠESD emisijų scenarijų modeliavimui.
Pirmieji GEST metodo taikymo duomenys Baltijos regione: pelkių augalijos kartografavimas
Projekto LIFE Peat Restore ekspertų grupė tarptautiniame seminare (2018 m. rugsėjo 26–28 d., Minskas–Gardinas, Baltarusija), skirtame pelkių ekosistemų tyrimams, pristatė pirmuosius Baltijose šalyse atliktų GEST tyrimų rezultatus, kuriuos publikavo straipsnių rinkinyje „Pelkių augalija: aktualios klasifikacijos, kartigrafavimo, naudojimo ir apsaugos problemos“. Straipsnį „Pirmieji GEST metodo taikymo duomenys Baltijos regione – pelkių augalijos kartografavimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pavyzdžiai“ (anglų k.) galite rasti čia.