Šių metų liepos 9–12 d. LIFE Peat Restore projekto mokslinių tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėje IAB IMOSS SEB 2019 konferencijoje Madride (Ispanijoje). Konferencijos organizatoriai – Tarptautinė Briologų asociacija (IAB – International Association of Bryologists), Tarptautinė samanų molekulinių tyrimų draugija (iMOSS – International Molecular Moss Science Society) ir Ispanijos briologų asociacija (SEB – Spanish Bryological Association). Renginys vyko įspūdingame Madrido karališkajame botanikos sode, kuris jau daugiau kaip 260 metų stebina ir džiugina lankytojus iš viso pasaulio.
Iš 40 pasaulio šalių atvyko apie 150 samanų tyrėjų, besidominčių samanų ekologija, biogeografija ir gamtos apsauga, vykdančių genetinius tyrimus, kuriais remiasi spręsdami samanų fiziologijos, filegenetikos (gr. phylon – gentis, veislė, rūšis + genetika; t.y. mokslas, tiriantis organizmų įvairių grupių – šiuo atveju – samanų – istorinius vystymosi dėsnius) ir sistematikos klausimus. Šia tematika konferencijoje pristatyti 79 žodiniai ir 86 stendiniai pranešimai.
L. Strazdiņa nuotr.
Tik keletas konferencijos pranešimų buvo skirta globalaus klimato atšilimo poveikiui samanų paplitimui ir biologinei įvairovei, taip pat ir pelkių ekosistemoms. Šiuos pranešimus pristatė pranešėjai iš Čekijos Respublikos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės. Durpes formuojančių samanų morfologinės ir genetinės įvairovės tyrimų rezultatus pristatė Norvegijos ir Šveicarijos mokslininkai.
L. Strazdiņa nuotr.
LIFE Peat Restore projektui atstovavo biologijos mokslų daktarė Līga Strazdiņa. Mokslininkė pristatė stendinį pranešimą, parengtą remiantis naujausia Latvijos ir Lietuvos tyrėjų sukaupta medžiaga iš projekto metu atkuriamų pelkių. Pranešimo metu aptariama samanų, kaip indikatorių, leidžiančių identifikuoti pelkių pažeidimo (degradavimo) lygį, naudojimo galimybė. Trijose Latvijos ir penkiose Lietuvos atkuriamose pelkėse identifikuotos 85 samanų rūšys, iš kurių 24-turios reikšmingai atspindi pelkių pažeidimo lygius, atskleisdamos šių rūšių jautrumą ekologinių sąlygų pokyčiams arba net sugebėjimą prisitaikyti antropogeninės veiklos poveikiui.
Stendinių pranešimų sesijos metu dalyviams buvo pristatytas ir GEST tyrimų metodas. Nemažai dalyvių susidomėjo šio metodo taikymo galimybėmis. Štai Masaryko universiteto (Brno, Čekijos Respublika) mokslininkai yra itin susirūpinę šalyje aktualia pelkių eksploatavimo problema, skatinančia globalų klimato atšilimą, savo ruožtu neabejotinai įtakojantį ir regiono florą bei augimviečių ekologinių sąlygų kaitą.
L. Strazdiņa nuotr.
Daugiau informacijos apie konferenciją, pranešimų santraukas ir pačius pranešimus galite rasti konferencijos tinklapyje www.bryology2019.com. Čia rasite ir jungtinį Latvijos–Lietuvos tyrėjų stendinį pranešimą bei pranešimo santrauką.