Tuoj pat po Žolinių šventės Amalvos pelkės pietinėje dalyje pradėti plataus masto sumedėjusios augalijos kirtimai. Šios gamtotvarkos priemonės įgyvendinamos, pagal Amalvos pelkės gamtotvarkos planą. Sumedėjusios augalijos šalinimas – tai siekis paspartinti natūralų pelkės atsigavimą ir kartu sudaryti prielaidas Europos bendrijos svarbos tikslinių buveinių atsikūrimui. Šioje pelkės dalyje numatyta iškirsti per 200 ha sumedėjusios augalijos, daugiausia – lapuočių medžių, tarp kurių vyrauja karpotasis ir plaukuotasis beržai bei karklų krūmai.

Sumedėjusios augalijos, o ypač lapuočių medžių, įsigalėjimas anksčiau buvusiuose atviruose aukštapelkės plotuose yra akivaizdus pelkės hidrologinio režimo pažeidimo ir ekosistemos degradavimo požymis, nes tik pažemėjus pelkės vandens lygiui susidaro palankios sąlygos medžiams ir krūmams tarpti. Pažeistoje aukštapelkėje augantys medžiai ir krūmai ne tik spartina durpių klodo mineralizaciją, bet ir išgarina daug drėgmės (vyksta intensyvi transpiracija). Dėl to pažeistoje aukštapelkėje prarandama kur kas daugiau drėgmės nei natūralioje aukštapelkėje, kurioje veši kiminai, žoliniai augalai ir puskrūmiai. Tad pašalinti sumedėjusią augaliją svarbu ne tik siekiant palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą, bet ir atkuriant aukštapelkėms būdingas atviras erdves, tinkamas retiems pelkių paukščiams perėti.

• 

Sumedėjusios augalijos kirtimus pagal trišalio bendradarbiavimo sutartį įgyvendins Lietuvos gamtos fondas ir Valstybinių miškų urėdijos Marijampolės regioninis padalinys. Darbų priežiūrą atlieka Žuvinto biosferos rezervato direkcija, kuri yra atsakinga už gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo koordinavimą.