2018 m. spalio 10 d. Latvijos televizija transliavo laidą, skirtą pelkių ekosistemų pažinimui. Tai vasaros pabaigoje startavusio mokslo populiarinimo laidų ciklo „Paskata pažinimui” (latvių k. – “Izziņas impulss”) dalis. Laidoje buvo kalbama apie pelkių vaidmenį gamtoje, išryškinant jų svarbą potvynių reguliavimui ir klimato kaitos švelninimui (palaikant optimalų šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą) bei atkreiptas dėmesys į neišvengiamai kylančius sunkumus derinant durpių gavybos ir pelkių ekosistemų išsaugojimo klausimus.
„LIFE Peat Restore“ projekto ekspertai žiūrovams ne tik pristatė vieną iš projekto vietovių Latvijoje, bet ir pasidalino žiniomis apie pelkių gyvojo pasaulio ypatumus ir šių ekosistemų svarbą gamtai ir žmogui. Nacionalinė projekto koordinatorė Latvijoje dr. Māra Pakalne atkreipė dėmesį į pelkių vaidmenį reguliuojant planetos klimatą, mat pelkių augaluose sukaupta organinė anglis ilgam užkonservuojama durpių klode. Pelkių ekspertė pažymėjo, kad durpių gavyba neturėtų plėstis natūralių pelkių sąskaita, ypač kai šalyje vis dar yra pažeistų ar nebaigtų eksploatuoti ir apleistų durpynų. Dr. Māra Pakalne yra įsitikinusi, kad durpės neturėtų būti kasamos saugomose gamtinėse teritorijose, nors tenka apgailestauti, kad tai vis dar vyksta Latvijoje.
Laidoje pristatyta viena iš projekto „LIFE Peat Restore“ atkuriamų teritorijų Latvijoje – Augstrozės draustinis. Kūrybinė grupė stebėjo, kaip buvo įrengiamos Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) tyrimų aikštelės, kaip atliekami gruntinio vandens lygio matavimai bei vykdomi augalijos tyrimai. ŠESD tyrimų ekspertas Steve Foster paaiškino dujų emisijų matavimo principus naudojant uždarų kamerų metodą. Dvejus metus ŠESD matavimus projekto vietovėse atliks Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universiteto specialistai, vadovaujami Inga Grīnfelde. NABU organizacijai (Vokietija) atstovaujantis ekspertas Andreas Herrmann papasakojo, kad visose projekto vietovėse atliekami automatiniai saulės spinduliuotės, svarbios fotosintezės procesui, dirvožemio drėgmės ir temperatūros matavimai. Šie duomenys svarbūs norint nustatyti ŠESD kiekius dirvožemyje, o ateityje bus naudojami modeliuojant anglies absorbavimo intensyvumą augaluose. Projekto hidrogeologas Oļģerts Aleksāns pristatė gruntinio vandens lygio matavimo duomenų kaupiklius ir jų veikimo principus, paaiškino gruntinio vandens slūgsojimo lygio svarbą pelkinių ekosistemų būklei. Augalijos ekspertė dr. Agnese Priede papasakojo, kad augalai yra svarbus indikatorius, padedantis efektyviai nustatyti pelkių ekosistemų būklę tiek susinimo pažeistose, tiek ir atkuriamose buveinėse.
Laidą (latvių kalba) galite peržiūrėti Latvijos visuomeninio transliuotojo archyve.