Projekto LIFE Peat Restore partneriai – Latvijos ir Talino universitetai, Gamtos ir biologinės įvairovės išsaugojimo draugija (NABU) Vokietijoje ir Lenkijos gamtininkų klubas – parengė trumpą durpynų eksploatavimo reglamentavimo sistemos analizę Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje. Paskelbtame dokumente aptarti svarbiausi teisės aktai, susiję su durpynų eksploatavimu ir apsauga bei išryškinti probleminiai teisinės sistemos aspektai. Lietuvoje atlikta teisinė analizė apima durpynų naudojimo reglamentavimą visame žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje (angl. LULUCF). Iškasenų gavybai Lietuvoje naudojama apie 4,2 proc. visų šalies durpynų, įskaitant ir apleistus durpynus, iš kurių kasmet išmetama apie 1,2 milijonus tonų CO2 ekvivalento. Žemės ūkio naudmenos apima beveik 40 proc. šalies durpingo ploto, ir yra atsakingos už beveik 7 milijonus tonų CO2 ekvivalento išmetimų per metus. Dar didesnė – 44 proc. visų šalies durpynų – dalis naudojama miškininkystėje, sukeliančioje apie 2 milijonus tonų CO2 ekvivalento išmetimų per metus. Todėl bendroji žemės ūkio politika, kuri apima ne tik žemės ūkio veiklos, bet dalinai ir miškininkystės reglamentavimą, buvo išanalizuota Lietuvos atveju bei pateiktos rekomendacijos Lietuvos Kaimo plėtros 2014-2020 metų programos tobulinimui.
Greta svarbiausių nacionalinių durpynų naudojimo reglamentavimo sistemų problemų ir trūkumų išryškinimo, analizėje pateiktos rekomendacijos, kaip galima patobulinti šiuos reglamentus ir teisinę sistemą siekiant sukurti veiksmingesnę pelkių apsaugą. Santraukoje pateiktas praktinis požiūris, paremtas per kelerius metus partnerių sukaupta patirtimi pelkių apsaugos, pelkinių ekosistemų atkūrimo ir mokslinių tyrimų veiklose.
Bendras visų nagrinėtų nacionalinių sistemų bruožas – pernelyg menkas dėmesys skiriamas pelkinių ekosistemų atkūrimui pažeistuose durpynuose. Teisiniuose dokumentuose menkai akcentuojamas pelkinių ekosistemų atkūrimo prioritetas, o vyriausybės nenumato reikalingos visapusiškos finansinės paramos.
Latvijos atveju analizė atskleidė, kad įvertinus dabartinius durpynų rekultivavimo planus šalyje jaučiama būtinybė pirmenybę teikti būtent pelkinių ekosistemų atkūrimui. Visgi, šiuo metu žemės gelmių naudojimo teisės aktai reikalauja, kad po durpių gavybos nutraukimo durpynai būtų rekultivuoti, nurodant galimus šiuos rekultivavimo būdus: apželdinimą mišku, uoginių augalų plantacijų, vandens telkinių, poilsio zonų įrengimą ir kt. Be to, ši procedūra leidžia durpių gavybos įmonei savarankiškai pasirinkti durpyno rekultivavimo priemones, dažniausiai neatsižvelgiant į ilgalaikį pasirinkto rekultivavimo būdo poveikį aplinkai (pvz., šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, poveikį biologinei įvairovei ir kt.).
Vokietijos durpių gavybos sistema susiduria su panašiais iššūkiais. Dabartinis Vokietijos federalinis kalnakasybos įstatymas yra pasenęs ir netinkamas. Neabejotinai, jis turi būti atnaujintas. Aplinkosaugos klausimai turėtų būti kuo anksčiau įtraukti į kasybos darbų eigą, geriausiu atveju – dar kasybos teisių suteikimo etape. Be to, Kasybos įstatymas turėtų teikti pirmenybę atkūrimo projektams, prieš pradedant taikyti kitas pakartotinio panaudojimo alternatyvas.
Lenkijos atveju teisinės sistemos keisti iš esmės nereikia, visgi reikalavimai durpynų rekultivavimui turėtų būti tobulinami. Be to, svarbu supaprastinti oficialius reikalavimus durpynų atkūrimo priemonių parinkimui, įskaitant ir pelkinių eksosistemų atkūrimo sąvoką, kurią galėtų suprasti ir plačioji visuomenė.
Pelkės teikia gyvybiškai svarbią ekosisteminę paslaugą – stabilizuoja mūsų planetos klimatą. Nepažeistos pelkių ekosistemos yra sukaupusios dvigubai daugiau anglies nei visi pasaulio miškai. Deja nusausintos pelkės tampa reikšmingu ŠESD emisijų, skatinančių visuotinį atšilimą, šaltiniu.
Be itin reikšmingos klimato stabilizavimo funkcijos natūralios pelkės yra svarbios potvynių reguliavimui ir gaisrų prevencijai. Pelkių ekosisteminės paslaugos yra neabejotinai svarbios globalios visuomenės gerovei ir sveikatai. Šių ekosistemų reikšmė žmonijai ir jų apsaugos bei atkūrimo svarba privalo atsispindėti nacionaliniuose teisės aktuose ir turi būti remiama finansinėmis programomis. Remiantis Paryžiaus susitarimu tarptautiniu mastu siekiama sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nacionaliniame lygmenyje iškeliamas šių dujų emisijų mažinimo uždavinys. Todėl svarbu, kad nacionalinės vyriausybės suvoktų pelkių teikiamą naudą gamtinei aplinkai ir visuomenei bei daugiau dėmesio skirtų šių vertingų ekosistemų apsaugai bei atkūrimui.
Lietuvos pelkių ir durpynų ploto atnaujinimą Lietuvos gamtos fondo užsakymu 2018 metais atliko VšĮ Gamtos paveldo fondas. Pagal naujausius duomenis durpingi plotai apima 655 488 ha, tai sudaro 10,04 % šalies ploto. Artimiausiu metu pelkių ir durpynų žemėlapis bus viešai prieinamas internetiniame portale www.geoportal.lt
Durpynų eksploatavimo, sausinimo ir atkūrimo reglamentavimo sistemos analizę rasite čia.