Aplinkosauginė organizacija NABU pradeda įgyvendinti vieną svarbiausių projekto Peat Restore uždavinių – šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų skaičiavimus.

Neseniai pasirodžiusiame moksliniame straipsnyje, kurį žurnale Nature paskelbė Profesoriaus Ülo Mander iš Tartu universiteto vadovaujama komanda nurodoma, kad natūralios pelkės kaupia ne tik didelius anglies, bet ir azoto kiekius. Todėl ŠESD emisijos iš pažeistų pelkių gali turėti netgi didesnę įtaką klimato kaitai, nei buvo manoma iki šiol.

Nustatyta, kad potenciali azoto oksidų įtaka klimato kaitai yra keleriopai didesnė nei anglies dvideginio. Remiantis tarptautiniais moksliniais tyrimais net 72 % pasaulinių azoto oksidų emisijų išsiskiria iš nusausintų pelkių. Todėl norint iki 2030 įgyvendinti ES klimato kaitos mažinimo strategiją reiktų atkurti visas pažeistas pelkes. Vien tik Vokietijoje kasmet reiktų atkurti apie 38 000 ha pelkių.

Organizacijos NABU viceprezidento Tomo Tenhardo teigimu požiūris į pelkių žemėnaudą turėtų pasikeisti iš esmės. „Šiuo metu pelkių apsauga yra vienas svarbiausių iššūkių mažinant klimato kaitą. Žemės ūkio reikmėms turėtumėme visiškai atsisakyti į žemių sausinimą orientuoto ūkininkavimo“, teigia Tomas Tenhardas.

Projekto Peat Restore vadovė Leticija Jurema taip pat pritaria išsakytoms mintims. Iki projekto pabaigos 2021 metais jos vadovaujama komanda Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje ketina atkurti apie 5300 ha pažeistų pelkių. Šiuo metu jau pradėti didelės apimties ŠESD emisijų skaičiavimai projekto vietovėse.

Nors pelkių ekosistemos pasaulyje užima tik 3 % sausumos ploto, jose sukaupta net 30 % pasaulinių anglies išteklių. Palyginimui, visuose pasaulio miškuose sukaupta dvigubai mažiau anglies kiekio. Taip pat reiktų turėti omenyje, jog pelkės durpių pavidalu geba kaupti atmosferos anglies dvideginį ir azotą. Sausinant pelkes žemės ūkio reikmėms ši trapi pusiausvyra yra pažeidžiama.