Vasario 18–19 d. LIFE Peat Restore projekto kolektyvas, atstovaujantis NABU organizaciją (Vokietija), dalyvavo Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministerijos organizuotoje konferencijoje, skirtoje iškastinių durpių naudojimo mažinimui. Konferencijos akcentas – vyriausybės strategija, susijusi su durpių gavybos ir auginimo substratų pramonės įmonių veiklomis. Renginio metu buvo pristatyti Vokietijos ir kitų Europos šalių mokslinių tyrimų medžiaga ir rezultatai, susiję su efektyvių alternatyvų iškastinėms durpėms paieška. Pristatyta Europos Bendrijos šalių, jau ne pirmus metus vykdančių laipsnišką durpių naudojimo mažinimo strategiją, patirtis.

Galite susipažinti su renginio programa ir pranešimų santraukomis (vokiečių k.).

Svarbiausia konferencijos išvada – iškastines durpes galima pakeisti įvairiomis alternatyvomis! Lengviausiai tai įgyvendinama nedideliuose sodininkų mėgėjų ūkiuose. Visgi, vartotojai turėtų labiau pasidomėti alternatyvių substratų savybėmis ir prisitaikyti prie naujų auginimo sąlygų (pavyzdžiui, substratus, pagamintus naudojant durpių alternatyvas, gali tekti dažniau drėkinti).
Yra daug perspektyvių ir gana efektyvių iškastinėms durpėms alternatyvių medžiagų. Visgi auginimo terpių gamintojai susiduria su nemenkais iššūkiais: kur gauti kokybės standartus atitinkančią durpių pakaitalų žaliavą ir kaip užtikrinti nuolatinį jos tiekimą, reikalingą nenutrūkstamam gamybos procesui palaikyti. Ateityje įmanoma visiškai atsisakyti iškastinių durpių naudojimo, tačiau norint įveikti vis dar iškylančias kliūtis būtina gerokai ambicingesnė šią idėją palaikanti valstybių politika. Svarbu sukurti tinkamas teisines sąlygas vystyti iniciatyvas, skatinančias kokybiškų substratų gamybą iš vietinės kilmės atsinaujinančių išteklių (pavyzdžiui, medienos atliekų, komposto ir kt.).

Dauguma Europos pelkių vis dar naikinamos plėtojant tradicinę žemdirbystę, paremtą durpinių dirvožemių sausinimu (o juk natūralios pelkės turi būti šlapios!), ir durpių pramonę, pastaraisiais dešimtmečiais orientuotą į auginimo substratų gamybą tiek stambiems pramoniniams sodininkystės ir daržininkystės kompleksams, tiek ir sodininkams mėgėjams.

Konferencijos metu pristatyta Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministerijos pareigūnų parengta strategija yra skirta šalies durpių pramonei, apimančiai durpių gavybą bei auginimo substratų gamybą. Ši strategija yra Vokietijos veiksmų plano 2030 dalis. Strategijoje nurodytas siekis šalyje palaipsniui mažinti durpių gavybą, o ateityje – jos visiškai atsisakyti. Ministerijos programoje daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui ir savanoriškumo skatinimui. Nutarta, kad pirmiausia durpių naudojimo apribojimai bus įvesti mėgėjiškos sodininkystės ir kraštovaizdžio apželdinimo sektoriuose, o vėliau – ir komercinėje sodininkystėje ir daržininkystėje. Tikimasi, kad mėgėjiškos sodininkystės ir apželdinimo sferose durpių bus visiškai atsisakyta per artimiausius šešerius metus.

Tačiau iki šiol nėra sudarytas privalomas durpių gavybos ir naudojimo mažinimo tvarkaraštis. Be to, tenka pripažinti, kad net ir visiškas durpių gavybos nutraukimas Vokietijoje, t. y. šalyje, kurioje ir taip pastebima durpių kasybos apimčių mažėjimo tendencija, – deja nesustabdys durpių importo iš kitų šalių. Todėl kyla klausimas: ar tikrai pakaks tik patariamųjų priemonių ir savanoriškų iniciatyvų, kad būtų visiškai atsisakyta durpių vartojimo Vokietijoje?

Vokietija yra viena didžiausių auginimo substratų gamintojų Europoje. Pastaraisiais metais šalies durpynuose (bendras plotas – apie 10 000 ha) išgaunama apie 8 mln m³ iškastinių durpių per metus ir importuojama 3,7 mln m³ durpių žaliavos bei jau pagamintų auginimo substratų. Planuojama, kad iki 2032 m. Žemutinėje Saksonijoje, t.y. intensyviausiame durpių gavybos regione šalyje, durpių gavybos apimtys nukris iki 1 mln m³. Tai gali paskatinti dar didesnį durpių importą iš Baltijos šalių ir kitų regionų, nebent Vokietijos vyriausybė įvestų dar griežtesnes priemones, įpareigojančias ne tik palaipsniui mažinti, bet ir galutinai atsisakyti durpių naudojimo.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės duomenimis ŠESD emisijos dėl durpių naudojimo sodininkystės reikmėms (durpių skaidymosi) Europoje siekia apie 7 mln. t CO₂ ekv./metus, iš jų Vokietijoje – apie 1 mln. t CO₂ ekv./metus. ŠESD emisijos, susijusios su iškastinėmis durpėmis, prilygsta pusei šalies vidaus oro transporto emisijų.

Ar tai aktualu Lietuvai?

Lietuvoje didžioji dalis iškastinių durpių naudojamos substratų, skirtų sodininkams, daržininkams, medelynams, gamybai. Šiuo metu didžioji jų dalis (apie 90 %) eksportuojama į užsienį, tad vidaus rinkoje lieka tik nedidelė dalis šalyje išgautų durpių. Tad vartojimo įpročių pokyčiai užsienyje atsilieps ir Lietuvos durpių gavybos pramonei. Tai turėtų paskatinti mažinti durpių gavybos apimtis bei ieškoti durpėms alternatyvų kokybiškų medžiagų vietos rinkoje.