Š. m. gruodžio 2 d. įvyko pasitarimas dėl durpynų atkūrimo ir anglies kreditavimo sistemos sukūrimo. Susitikimą inicijavo durpių įmonių asociacija “Lietuviškos durpės”, bendradarbiaudama su Lietuvos gamtos fondu ir VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondu. Renginys vyko hibridiniu būdu.
Pranešimai:
Susitikimo metu aptarti mokesčiai įmonėms už anglies dioksido dedamąją durpėms, kurios naudojamos šildymui. Diskutuota apie energetikai tinkamų stipriai susikaidžiusių durpių gavybos perspektyvas ateityje, t. y. po Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo atsisakyti subsidijų ir įvesti anglies dioksido dedamąją šildymui skirtoms durpėms.
Durpių įmonių asociacijos vadovybės atstovai kartu su asociacijos nariais ir kitomis durpių įmonėmis aptarė poreikį pradėti išankstinę durpių karjerų rekultivaciją dar nebaigus numatytos eksploatacijos. Pabrėžta, kad norint atlikti išankstinę rekultivaciją būtina pakeisti durpynų eskploatavimo ir rekultivavimo projektus. Deja, tokių durpynų atkūrimo kaštai būtų gerokai didesni nei numatyta pradiniuose rekultivavino projektuose, nes atkūrimo veiklos planuotos tik pilnai užbaigus durpių kasybą objekte, t. y. iki technologinio lygmens paliekant tik 30 cm neiškasto durpių sluoksnio. Be to sutrumpėjus ekploatavimo laikotarpiui sumažės atkūrimui atidedama biudžeto dalis. Paliekant storesnį durpių klodą ir išraiškingesnį (nelygų) reljefą tokių durpynų atkūrimo galimybės komplikuojasi, nes reikalingi kur kas sudėtingesni sprendimai, padėsiantys atkurti ir palaikyti optimalų vandens lygį.
Gana neįtikėtina Lietuvos geologijos tarnybos, kuri administruoja su durpių telkinių eksploatavimu susijusius klausimus, pozicija, akcentuojanti, kad priešlaikinis durpynų atkūrimas nėra suderinamas su durpių telkinių naudojimo paskirtimi, t. y. būtinakarjerus išekploatuoti iki technologinio lygmens. Toks teiginys XXI amžiaus Europos žaliojo kurso kontekste skamba paradoksaliai.
Vienas iš susitikimo metu aptartų klausimų – ar durpių įmonės gali pačios vykdyti durpynų atkūrimą. Tokios įmonės turi didelį technikos, tinkamos durpynų atkūrimui, parką. Visgi pačių įmonių nuomojamų durpių telkinių atkūrimas joms kelia daug iššūkių, todėl kalbėti apie platesnį dalyvavimą kitų pelkių atkūrime kol kas dar ankstoka.
Kartu su renginyje dalyvavusiais ministerijų ir jų padalinių atstovais aptarta ir anglies kreditų tema. Visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje didėja juridinių ir fizinių asmenų susidomėjimas savanoriškai mažinti jų sukeliamą taršą. Viena iš galimybių – sudaryti sąlygas kompensuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas paremiant projektus, vykdomus šių emisijų sumažinimui. Pasaulyje gana plačiai paplitę miško sodinimo arba sausinimo pažeistų pelkių hidrologinio režimo atkūrimo projektai.
Šiuo metu VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas Lietuvoje įgyvendina du bandomuosius projektus, kuriuos seminaro dalyviams pristatė fondo vadovas N. Zableckis. Tai Baisogalos apylinkėse atkuriama pelkė itin intensyviai nusausintoje pievoje ir Tartoko žemapelkė (Prienai). Pelkių atkūrimo efektyvumas vertinamas vadovaujantis Vokietijoje patvirtintu MoorFutures stanadartu ir emisijų skaičiavimo metodika (GEST).
Projekto LIFE Peat Restore ekspertas dr. L. Jarašius seminaro dalyviams pristatė apleistų durpynų Lietuvoje apžvalgą. Anglies kreditų sistemos įgyvendinimas galėtų paskatinti tokių durpynų atkūrimą mūsų šalyje.
PASTABA: Renginys vyko laikantis viešiems renginiams keliamų saugumo reikalavimų, susijusių su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo prevencija.
