Ramsaro konvencija

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, skirta Ramsaro konvencijai (Jungtinių Tautų Konvencija dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) paminėti. 1971 m. Ramsaro mieste (Irane) 18 pasaulio valstybių pasirašė tarptautinę sutartį, kuria įsipareigojo saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes. Šiandien pasirašiusiųjų sąraše jau 171 šalis (2019 m. pabaigoje sąrašą papildė Vanuatu – 82-jų salų valstybė Ramiajame vandenyne, Melanezijoje), pasiryžusi pelkes ne tik saugoti ir tvariai naudoti, bet ir jas atkurti. Iš viso pasaulyje yra virš 2389 Ramsaro objektų, kartu užimančių daugiau nei 2,5 mln. km² plotą.

Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietovės, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis: žemapelkės, tarpinio tipo pelkės, aukštapelkės, nendrynai, natūralūs ir dirbtiniai vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose telkšo arba nuolat teka vanduo, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar net sūrus… Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai. 

Lietuva Ramsaro konvenciją pasirašė 1993 m. Šiuo metu mūsų šalyje saugomos 7 tarptautinės reikšmės šlapžemės: Čepkelių, Kamanų ir Viešvilės gamtiniai rezervatai, Žuvinto biosferos rezervatas, Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas.

 

2020-ųjų metų Pasaulinės pelkių dienos tema – „Pelkės ir biologinė įvairovė“

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija ir Ramsaro konvencijos sekretoriatas kasmet skelbia naują Tarptautinės pelkių dienos temą. 2020-aisiais ji skirta pelkėms ir biologinei įvairovei. Sekretoriatas mums visiems siunčia žinią:

1. šlapynės yra net 40% pasaulio augalų ir gyvūnų rūšių prieglobstis, todėl jos ypatingai svarbios biologinės įvairovės apsaugai;
2. turtinga biologinė įvairovė šlapynėse svarbi ir visuomenės klestėjimui. Pelkės teikia gausybę ekosisteminių paslaugų, įvertintų net 47 trilijonais JAV $/metus, o tai yra gerokai daugiau nei tokių paslaugų gali suteikti miškų, dykumų ar pievų ekosistemos;
3. biologinė įvairovė sparčiai nyksta, o šlapynėse ji nyksta net tris kartus sparčiau nei miškuose.

Tad saugokime, tausokime, atsakingai naudokime ir atkurkime pelkes bei kitas šlapynes!

 

Pasaulinė pelkių diena su jaunaisias gamtininkais

Vasario 3 d. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriuje (Vilnius) įvyko edukacinis renginys „Pelkių kerai“, skirtas Pasaulinei pelkių dienai paminėti. Į renginį organizatoriai pakvietė 5–8 klasių mokinius ir jų mokytojus (organizuoti net 2 renginio srautai). Gamtininkas Almantas Kulbis, LIFE Peat Restore projekto (Lietuvos gamtos fondas) ekspertė ir Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mokslo darbuotoja dr. Jūratė Sendžikaitė kartu su Dzūkijos nacionalinio parko geografu Gintautu Kibirkščiu pasidalinio žiniomis apie pelkių ekosistemas, jų kilmę ir biologinę įvairovę, reikšmę žmogaus ir visos planetos gyvenime.

Kodėl švenčiama Pasaulinė pelkių diena? Kuo žmones keri, o gal baugina pelkės? Kokių gėrybių ir grožybių galime jose rasti? Kuo pelkės yra svarbios žmogui ir mūsų planetai? Kodėl pelkės dar vadinamos Žemės inkstais? Mokiniai sužinojo kaip per tūkstantmečius formavosi didžioji Čepkelių aukštapelkė ir kaip dabar atkuriama Aukštumalos pelkė, stebėjosi, kad durpiniai dirvožemiai yra tinkami ne tik daržovių auginimui, bet gali virsti vešlių kiminų plantacijomis… ir ilgainiui vėl tapti pelkėmis.

Mokiniai aktyviai atsakinėjo į klausimus ir noriai įjungė visas jusles – regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą…

Už aktyvumą ir žingeidumą mokiniai bei mokytojai buvo apdovanoti Lietuvos gamtos fondo, Gamtos tyrimų centro, Žuvinto Biosferos rezervato direkcijos ir pačių lektorių įsteigtais prizais.

Renginio organizatoriai – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyrius.

Renginio partneriai – Lietuvos gamtos fondas, Gamtos tyrimų centras ir Dzūkijos nacionalinio parkas.