Šią gamtos nuotraukų parodą parengė LIFE Peat Restore projekto ekspertų grupė iš Latvijos universiteto, glaudžiai bendradarbiaudama su kolegomis iš Estijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos. Nuo 2019 m. kovo mėnesio paroda jau eksponuota įvairiose viešosiose erdvėse Latvijoje ir Vokietijoje, kol pagaliau ji pasiekė Estiją…, kur ją sustabdė dėl nelemto koronoviruso infekcijos plitimo paskelbtas karantinas. Kadangi šiuo metu negalime Jūsų pakviesti saugiai aplankyti parodą viešose erdvėse, todėl ją perkėlėme į dabar bene lankomiausią ir legviausiai pasiekiamą aplinką – virtualią „parodų salę“ internetiniame pasaulyje – PARODA (spausti čia).

Lai paslaptingas pelkių pasaulis suteiks mums visiems jėgų, džiugesio ir tikėjimo ateitimi!

O pasibaigus visuotiniam karantinui pakviesime Jus parodą aplankyti ir Lietuvoje.

Paroda įvairiais aspektais pasakoja apie pelkių ekosistemas, atkreipdama lankytojų dėmesį į gal kiek mažiau žinomą pelkių vaidmenį klimato reguliavimui ir jų išsaugojimo bei atkūrimo svarbą. Pelkės – unikalios ekosistemos, neabejotinai svarbios tiek gamtos, tiek ir žmogaus gyvenime: reguliuoja vandens ir maistinių medžiagų ciklus, suteikia vertingas buveines daugeliui unikalių augalų, gyvūnų ir grybų rūšių, durpių kloduose kaupia didelius kiekius organinės anglies ir taip prisideda prie klimato reguliavimo. Nors pasaulyje pelkės užima vos 3 % sausumos ploto, tačiau durpių kloduose – natūraliose milžiniškose organinės anglies saugyklose – slypi apie 30 % planetos dirvožemyje sukaupto anglies kiekio! Taip natūralios pelkės efektyviai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ypač anglies dvideginio) koncentraciją atmosferoje. Todėl pelkės yra ne tik svarbios siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir mus supančią sveiką aplinką, bet ir visos planetos klimato stabilumui bei žmonijos gerovei.

Visgi… žmogaus ūkinė veikla stipriai pakeitė visos Europos kraštovaizdį. Daugumą pelkių jau esame praradę negrįžtamai. Pelkių sausinimas ir durpių kasyba ne tik sunaikino natūralias pelkių ekosistemas su jų prigimtine savybe durpių klode kaupti organinę anglį, bet ir pavertė jas aktyviu šiltnamio efektą sukeliančių dujų (anglies dioksido, azoto oksidų, metano) emisijų šaltiniu. Būtent šios dujos kartu su kita žmogaus veiklos nulemta tarša spartina klimato šiltėjimo procesą.

Parodoje eksponuojamos pelkes tiriančių mokslininkų ir ekspertų, patyrusių gamtos fotografų ir mėgėjų „pagautos akimirkos“ gamtoje. Žiūrovui iš lėto atsiskleis paslaptingas pelkių pasaulis, besikeičiantys metų laikai ir jų spalvų gamos, rūšių ir buveinių įvairovė, prieš akis iškis ne tik skausmingos žaizdos sausinimo ir durpių kasybos sužalotuose pelkių kūnuose, bet ir viltinga pelkinių buveinių atkūrimo patirtis.

Penkios Europos valstybės, įgyvendindamos LIFE Peat Restore projektą, atkuria pelkių ekosistemas Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Taip siekiama sumažinti neigiamą sausinimo įtaką pelkių ekosistemoms ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Šioje parodoje susipažinsite su projekto vietovėmis, pelkių ekosistemų reikšme, atliekamomis funkcijomis, biologine įvairove, estetine verte, svarba mokslui, tvarkymo ypatybėmis ir kitomis įdomybėmis.

SUSIPAŽINKITE

Lietuva

Projekto metu penkiose Lietuvos vietovėse – Amalvos pelkėje (215 ha), Plinkšių (69 ha), Sacharos (88 ha) ir Pūsčios (80 ha) pelkėse bei išeksploatuotoje Aukštumalos durpyno dalyje (10 ha) – atkuriamos pelkių buveinės. Gamtotvarkos darbai apima beveik 462 ha sausinimo ir durpių gavybos pažeistų pelkių. Degradavusių aukštapelkių buveinės ir miško jaunuolynai įsikūrė stipriai nusausintų pelkių ir apleistų durpynų dalyse, didelius plotus užima plikų durpių dykros. Dėl sausinimo sunyko pelkių buveinės, suintensyvėjo durpių skaidymasis, padidėjo gaisrų grėsmė. Durpynai tapo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų šaltiniu. Pelkių buveinėms ir tipingai biologinei įvairovei atkurti pasitelkiamos vandens nuotėkį sulaikančios užtūros. Atkuriant atviras pelkines buveines šalinami išvešėję krūmynai ir miško jaunuolynai. Tikimasi, kad novatoriškas kiminų auginimo eksperimentas išeksploatuotoje Aukštumalos durpyno dalyje paskatins durpynus eksploatuojančias įmones atkurti pelkines ekosistemas dar iki nutraukiant ūkinę veiklą.

Latvija

Augstrozės draustinyje (4007 ha) plyti Madiešno pelkė (didžiulė aukštapelkė su gausiais pelkiniais ežerėliais), trys mažesnės aukštapelkės, tarpinio tipo pelkės ir pelkiniai miškai. Baltezero pelkėje (228 ha) vyrauja tarpinio tipo pelkių ir pelkinių miškų buveinės, tyvuliuoja mezotrofinis Baltezero ežeras.

Engurės ežero gamtos parke (12 580 ha) didelius plotus užima šarmingos žemapelkės, garsėjančios gegužraibinių augalų gausa. Visos projekto teritorijos yra itin svarbios daugelio retų ir saugomų rūšių apsaugai. Deja, visur akivaizdūs sausinimo ir kitos žmogaus ūkinės veiklos padariniai, dėl kurių ir pradėjo blogėti šių ekosistemų būklė.

Projekto tikslas Latvijoje – atkurti pažeistas pelkių ekosistemas beveik 300 ha plote. Pagrindinės gamtotvarkos veiklos – sausinimo griovių tvenkimas ir sumedėjusios augalijos šalinimas, ne tik užtikrinančios biologinės įvairovės apsaugą, bet ir gerinančios ekosistemų būklę, sudarančios palankias sąlygas atsinaujinti pelkėdarai, kauptis organinei angliai ir vandens ciklui reguliuoti.

Estija

Šiaurės vakarų Estijoje plytinti Sūrso-Leidiso žemapelkė (3343 ha) priklauso Lenemos Sūrso pelkiniam kompleksui (>22 600 ha). Sūrso-Leidiso pelkėje gausu vertingų buveinių: šarmingų žemapelkių, tarpinių pelkių ir liūnų bei durpiniuose dirvožemiuose įsikūrusių miškų. XIX a. pabaigoje pelkė buvo nusausinta, taip vietos gyventojams buvo palengvintos šienavimo sąlygos. 1960–1970 m. rytinėje pelkės dalyje buvo ne tik šienaujama, bet ir kasamos durpės. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl kritusio vandens lygio pelkės būklė blogėja, nyksta tipinga biologinė įvairovė, o suaktyvėjus durpių skaidymuisi suslūgo durpių klodas. Tai nesunkiai pastebima sausinamųjų griovių aplinkoje. Dideli pelkės plotai apaugę krūmais ir medžiais. Sausinimas paskatino žemapelkių buveines transformuotis į tarpinio tipo pelkes. Toks procesas natūraliomis sąlygomis yra gerokai lėtesnis.

Projekto metu tvenkiami pelkę sausinantys grioviai. Tokiu būdu pakeliamas gruntinio vandens lygis, atkuriamas durpių formavimosi procesas, pagerinamos vandens kaupimo, durpojų augimo ir durpių formavimosi sąlygos.

Lenkija

Projekto teritorija Lenkijoje apima pelkes, esančias Slovinų nacionalinio parko ribose. Visos šios pelkės yra apsausintos, dalyje jų – kastos durpės. Ilgainiui nusausintų pelkinių buveinių vietoje įsikūrė miškai, tad išliko vos keletas atvirų aukštapelkių fragmentų. Klukių aukštapelkė (530 ha) yra stipriai pažeista sausinimo ir eutrofikacijos. Nors iki šių dienų yra išlikę trys aukštapelkės kupolai, tačiau dėl sausinimo jie apaugo pušų ir beržų medynais. Ceminskės aukštapelkėje (150 ha) vyrauja pušys ir pelkiniai miškai, įsikūrę Lebsko ežero kaimynystėje. Didžiosios aukštapelkės (630 ha) pelkinis kompleksas susiformavo tarpukopyje, kuriame ilgainiui įsikūrė durpę formuojanti augalija ir iš dalies apaugo pelkiniu mišku. Šioje projekto vietovėje buvo kasamos durpės, dabar nenaudojamame durpyne plyti atviri vandens telkiniai. Projekto metu tvenkiami sausinimo grioviai, o anksčiau buvusiose atvirose pelkės vietose šalinama sumedėjusi augalija. Projektui iškeltas gana inovatyvus pelkių atkūrimo uždavinys – viename iš dirbtinių vandens telkinių įrengti plūduriuojančias salas, kuriose būtų įkurdinti tipingi pelkių durpojai, t. y. durpes formuojantys augalai.

Vokietija

Vokietijoje pelkių atkūrimo veiklos vykdomos 15,5 ha plote, apimančiame Erlenbruch am Pfauenfließ, Erlenbruch am Plötzenseefließ ir Moorbirkenwald į pietus nuo Plötzensee ežero, plytinčias į šiaurės rytus nuo Berlyno (Brandenburgo žemė, Barnimo apskritis). Projekto vietovėse vyrauja apsausinti beržynai ir pelkinių miškų buveinės, tapusios prieglobsčiu ne vienai nykstančių augalų ir gyvūnų rūšiai. Šiose vietovėse galima pamatyti baltųjų gandrų, ūdrų, lygiažvynių žalčių, smailiasnukių varlių, juodalksnynams būdingus šeriuotųjų viksvų kupstus.

Norint pakelti gruntinio vandens lygį projekto vietovėse patvenkiami ir užstumdomi pelkes sausinantys grioviai.

Tikimės, kad paroda Jus įkvėps ne tik grožėtis pelkėmis, bet ir paskatins tyrinėti, saugoti ir atkurti šias unikalias ekosistemas!