Šių metų birželio 26 – liepos 1 dienomis Lietuvos gamtos fondo, Lietuvos durpių įmonių asociacijos ir įmonės Klamann-Deilmann darbuotojai dalyvavo mokomojoje išvykoje „Kiminų dangos atkūrimo patirtis išeksploatuotuose durpynuose“. Išvykos dalyviai dalyvavo įmonės Klasmann-Deilmann organizuotame susitikime, Vokietijos mieste Papenburge vykusiame tarptautiniame kongrese Eco inovations for biomass bei aplankė pažeistas pelkių atkūrimo vietoves Vokietijoje ir Olandijoje.
Mokomosios išvykos programa prasidėjo durpių gavybos įmonės Klamann-Deilmann organizuotu susitikimu Geste mieste įsikūrusioje įmonės kontoroje. Pristatydamas įmonės veiklą Bert Von Seggern pabrėžė tai, jog kompanijos strategijoje iki 2025 metų numatyta sumažinti dėl durpių gavybos atsirandančias CO2 emisijas 40 %. Prie emisijų sumažinimo prisidės šiuo metu įmonėje pradedami eksperimentiniai kiminų auginimo išeksploatuotuose durpynuose darbai. Savo šalies patirtį apleistuose durpynuose įkurdinant kiminų bendrijas pristatė ir Lietuvos gamtos fondo darbuotojai. Išeksploatuotose Aukštumalos pelkės dalyse šiuo metu kiminų auginimui naudojamos bent kelios technologijos, tačiau sėkmingam šių darbų tęstinumo užtikrinimui reikalingos didesnės investicijos. Naujai pradedamo LIFE projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“ metu numatoma atkurti net 5 Lietuvos pelkes, tarp kurių ir išeksploatuota 10 ha ploto Aukštumalos durpyno dalis. Šio projekto tikslus, uždavinius ir jau įgyvendintus veiksmus susitikimo svečiams pristatė projekto vadovas Nerijus Zableckis.
Po pietų susitikimo organizatoriai pakvietė visus aplankyti du eksperimentinius kiminų auginimo sklypus, kuriuose taikomos skirtingos hidrologinio režimo palaikymo technologijos. Palankų hidrologinį režimą šiose teritorijos užtikrina pylimų-pralaidų sistema arba iš rezervuarų pumpuojamas vanduo. Šiuose laukuose įrengta vandens lygio svyravimų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų bei augalijos kaitos stebėjimų sistema.
Sekančią dieną mokomosios išvykos dalyviai aplankė Olandijoje esančią Bourtanger–Bargerveen vietovę. Šis Vokietijos – Olandijos pasienyje įsikūręs pelkinis kompleksas gali pasigirti daugiau nei 20 metų trunkančia ekologinio atkūrimo praktika. Nepaisant didelio kelis amžius trunkančio pažeidimo masto beveik 4000 ha ploto teritorija garsi savita biologine įvairove ir nuolat gausėjančiais lankytojų srautais. Išvykos dalyviai susipažino su šioje vietoje naudotomis pelkės atkūrimo technologijomis bei turizmui pritaikyta infrastruktūra. Iš karto po šio vizito, mokomosios išvykos dalyviai išskubėjo į Papenburgo mieste vykusį tarptautinį kongresą Eco inovations for biomass. Dviejų dienų trukmės renginys skirtas žinių mainams novatoriškų ir ekologiškų biomasės panaudojimo technologijų gamtosaugos sferoje. Ypatingas dėmesys kongrese skirtas klausimams kiminų, nendrių, švendrų ir kitų augalų auginimui vandens valymo ir alternatyvios žaliavos auginimo tikslais. Pranešimus šia tema pristatė Suomijos, Vokietijos, Kanados, Olandijos ir Lietuvos atstovai. Specialioje sesijoje pristatytas ir LIFE projektas „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant nusausintus ir degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose“.
Pasibaigus kongresui mokomosios išvykos dalyviai aplankė eksperimentinius kiminų auginimo laukus Hankausen pelkėje. Šioje vietoje vykdyti tyrimai rodo, kad palaikant tinkamą vandens lygį iš „kiminų ūkių“ per gana trumpą laiką galima gauti pakankamai daug produkcijos. Tačiau, kad ši ekologinio ūkio šaka būtų plėtojama platesniu mastu ir atlaikytų žemės ūkio konkurenciją reikalinga valstybės parama.
Paskutinę išvykos dieną kelionės dalyviai buvo pakviesti į Dümmer žemumose įsikūrusį pelkinį kompleksą. Ši vietovė yra viena didžiausių Žemutinėje Saksonijoje išlikusių šlapynių. Didelį seklų ežerą supa žemapelkinės pievos, gausiai lankomos žąsų, ančių bei įvairių retų sėjikinių paukščių. Deja, šlapynė patiria didelį taršos ir sausinimo poveikį, kurį sukelia šiose vietose itin koncentruotas žemės ūkis. Todėl pelkinio komplekso atkūrimui įgyvendinama daugybė gamtotvarkos priemonių. Pelkėms palankų vandens lygį palaikyti padeda automatizuotos bei vėjo energijos varomos siurblinės, kurių seniausia skaičiuoja penktą dešimtį. Ant sausinimo griovių įrengta daugiau nei dešimt kelis kart per metus rankiniu būdu reguliuojamu užtvankų. Tolimesniam vietovės atkūrimui planuojama iš kaimynystėje esančių ūkininkų išpirkti žemes.
Mokomosios išvykos metu įgyta patirtis bus pritaikyta įgyvendinant LIFE projekte numatytas veiklas