Zeichenfläche 1binocularsZeichenfläche 1_bogZeichenfläche 1bookZeichenfläche 1_cameraZeichenfläche 1_chartZeichenfläche 1_compassZeichenfläche 1_daylightZeichenfläche 1_dokumentationZeichenfläche 1_dokumentsZeichenfläche 1_fishZeichenfläche 1_flyerZeichenfläche 1_forestZeichenfläche 1_frogZeichenfläche 1_heronZeichenfläche 1_hourglassZeichenfläche 1_mapZeichenfläche 1_meetingZeichenfläche 1_rulerZeichenfläche 1_shovelZeichenfläche 1_speedometerZeichenfläche 1_swampZeichenfläche 1_temperatureZeichenfläche 1_timelineZeichenfläche 1_timerZeichenfläche 1_waterZeichenfläche 1_wave

Amalvos pelkėje pradedami vandens lygio atkūrimo darbai

Prieš pat 2020-ųjų Šv. Kalėdas Amalvos pelkės pietinėje dalyje (215 ha; Žuvinto biosferos rezervato ekosistemų atkūrimo funkcinio prioriteto zona), bus pradėti vandens lygio (arba hidrologinio režimo) atkūrimo darbai, skirti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš nusausinto durpyno ir sudaryti palankias sąlygas pelkėdarai bei aukštapelkės ekosistemai su jai būdingomis gamtos vertybėmis atsikurti. 

2019–2020 m. VĮ Valstybinė miškų urėdija iškirto nusausintose durpėse užaugusius ir intensyviai pelkės vandenį garinusius medžius, daugiausia lapuočius (beržus, drebules) ir krūmus.

Vandens lygio atkūrimas padės lietaus ir sniego tirpsmo vandenis ilgiau išlaikyti pelkėje ir pakelti gruntinio vandens lygį, tai paskatins aukštapelkėms būdingos augalijos atsikūrimą. Atkuriamoje aukštapelkėje numatoma patvenkti 9 plačiuosius (magistralinius) griovius, įrengiant 28 vandenį sulaikančias užtūras, o teritorijos pakraščius blokuojant 4 pylimais su specialiais nuleistuvais, skirtais poplūdžio bei sniego tirpsmo vandens pertekliui pašalinti iš patvenktos pelkės. Visos užtūros gana ilgos – vidutinis plastikinių užtūrų ilgis – 15 metrų, ilgiausios – net 28 metrų! Taip daugiau kaip prieš pusšimtį metų nusausintoje ir stipriai pažeistoje Amalvos pelkėje vėl sudarys palankios sąlygos pelkėdarai ir aukštapelkės ekosistemai atsikurti.

Pelkės vandens lygio atkūrimo darbai numatyti LR aplinkos ministro patvirtintame Amalvos pelkės gamtotvarkos plane ir bus vykdomi vadovaujantis trišale bendradarbiavimo sutartimi, pasirašyta tarp Lietuvos gamtos fondo, VĮ Valstybinės miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos. Hidrologinio režimo atkūrimo darbai, patvenkiant magistralinius bei mažuosius (barelinius) sausinimo griovius, bus atlikti remiantis Amalvos pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekte pateikta informacija ir brėžiniais. Darbus atliks UAB Alytaus melioracija, analoginius tvenkimus sėkmingai įgyvendinusi atkuriant Aukštumalos aukštapelkę (LIFE AUKSTUMALA LIFE12 NAT/LT/000965). Darbų autorinę ir techninę priežiūrą atlieka atlieka UAB Inžinerinis projektavimas.

Aukštumalos aukštapelkės (Šilutės r.) vandens lygio atkūrimo darbus atliko UAB Alytaus melioracija, 2016 m.

Jei Covid-19 pandemija nesutrukdys numatytos darbų eigos, tikimės, kad Amalvos aukštapelkės hidrologinio režimo atkūrimo darbai bus užbaigti 2021 m. kovo mėn.

Plastikinių spraustasienių užtūra Sacharos pelkėje (Rokiškio r.), 2020 m.

Pelkės – vienos jautriausių ekosistemų, kurių atkūrimas yra ne tik nacionalinis gamtos apsaugos prioritetas, bet ir ypatingas iššūkis pasaulio visuomenei švelninant globalią klimato kaitą. Natūralios pelkės yra retų rūšių augalų ir gyvūnų prieglobstis, jos reguliuoja klimato kaitą skatinančių dujų (anglies dvideginio, azoto oksidų ir metano) balansą atmosferoje. Pažeistose nusausintose pelkėse durpės nyksta, skaidosi į atmosferą išskirdamos daug anglies dvideginio (CO₂). Natūralių ir atkurtų šlapių pelkių augalai (durpojai) vykstant fotosintezei iš atmosferos pasisavina CO₂ ir šlapioje bedeguonėje aplinkoje tūkstantmečiams sulaiko durpių klode. Todėl sveikos pelkės dėl savo ilgaamžiškumo yra gerokai patikimesnės organinės anglies kaupyklos nei miškai.

Atkurdami natūralioms pelkėms būdingą vandens lygį stabdome durpių skaidymąsi ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, skatiname pelkėdarą ir taip švelniname klimato kaitą.