Kalbėdami apie klimato kaitą dažniausiai akcentuojame medžių ir miško svarbą. Tačiau iš tiesų, natūraliose pelkėse organinės anglies yra žymiai daugiau nei visuose pasaulio miškuose, todėl jų rolė švelninant klimato kaitos padarinius neretai nepelnytai užmirštama. Šia tema diskutavo sausio 15 d. Estijos ambasadoje Berlyne susirinkę renginio „Pelkių atkūrimas švelninant klimato kaitą“ svečiai. Renginį pradėjo Estijos amabsadorius Alar Streimann šiltai sutikdamas daugiau nei 90 į diskusiją atvykusių mokslininkų, politikų bei gamtosaugininkų.
Kas turi būti padaryta išsaugant natūralias ir atkuriant pažeistas pelkes? Kaip tvariom priemonėm sumažinti į atmosferą patenkančių anglies junginių emisijas? Ar įmanoma sumažinti durpinių substratų naudojimą? Šie klausimai buvo aptariami gausiai susirinkusių dalyvių. Be gausybės svečių renginyje dalyvavo ir ko gero šiuo metu žinomiausias vardas pelkių tyrimų srityje. Vargu ar kas apie pelkes galėtų kalbėti su didesne aistra, nei pelkių ir paleoarcheologijos sričių žinovas profesorius Hansas Justenas.
Marinuoti agurkai stiklainyje
Kalbėdamas apie pelkių sausinimą profesorius Hansas Justenas esamą situaciją vaizdžiai lygina su marinuotų agurkų stiklainiu. „Išpylus vandenį iš tokio stiklainio, agurkai paprasčiausiai supus“, – sako jis. Ši renginio svečių puikiai atpažinta analogija labai tinka ir pelkėms. Sausinimo pažeistose pelkėse dėl intensyvaus durpių skaidymosi deguonies prisotintoje aplinkoje sparčiai išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir tūkstanmečius durpių klode kaupta organinė anglis patenka į atmosferą. Tokiu būdu pelkės iš vieno didžiausio organinės anglies kaupėjų tampa reikšmingomis atmosferos teršėjomis. Kasmet pasaulyje dėl šių gamtosauginių problemų į atmosferą patenka apie 2 Gt CO2. Didžiausia atmosferos teršėja iš pažeistų pelkių pasauliniu mastu yra Indonezija, tačiau neretai pamirštama, kad iš kart po jos rikiuojasi Europos sąjunga.
Būtent dėl šių priežasčių Vokietijos aplinkosauginė organizacija NABU kartu su aštuoniais partneriais iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos ėmėsi projekto „LIFE Peat Restore“ įgyvendinimo, kurio metu iš viso ketinama atkurti apie 5 300 km2 pažeistų pelkių. Šie iššūkiai itin aktualūs Paryžiaus klimato kaitos susitarimo kontekste, kadangi iki 2050 metų šalys iniciatorės numatė įgyvendinti klimatui neutralią ekonomiką. Ambicingam tikslui pasiekti turėtume atkurti apie 150 000 km2 pelkių arba 5 000 km2 kasmet. Todėl profesoriaus Hanso Justeno žinia yra labai aiški: pelkės turi būti visam laikui atkurtos saugant mūsų planetą ir jos klimatą.
Tiesioginio dialogo svarba
Intensyvus žemės ūkis – viena pagrindinių pelkių sausinimo priežasčių. Kol kas beveik nėra ūkininkams skirtų ekonominių paskatų įgalinančių nutraukti ūkinę veiklą durpiniuose dirvožemiuose. Kitas klausimas, kaip juo įtikinti ūkininkus, kad šie veiksmai yra būtini? Viena aišku – šiuo metu taikomų metodų nepakanka. „Su ūkininkais ir žemių savininkais reikia bendrauti tiesiogiai. Svarbu juos įtikinti pasirinkti gamtai draugiškas alternatyvas“, – sako organizacijos NABU prezidentas Jörg-Andreas Krüger. Lygiai taip pat svarbu pakeisti šiuo metu taikomą pasenusią Europos Sąjungos išmokų sistemą. Šis siūlimas buvo skirtas ES komisijos atstovei Christian Holzleitner. Renginio dalyviai atstovavo labai skirtingas institucijas ir interesus. Nepasisant to požiūris į kertinius diskusijos aspektus neišsiskyrė.
Šiuo metu pelkių kaip anglį kaupiančių ekosistemų vaidmuo svarbus kaip niekada. Norint įgyvendinti Paryžiaus susitarimą, pelkes atkurt tiesiog būtina. „Turime žinių ir patirties šiems tikslams pasiekti, tačiau Europos Sąjungos išmokų schema turi būti nedelsiant keičiama“, – vieningai sutarė renginio dalyviai. Todėl tokie projektai kaip „LIFE Peat Restore“ turėtų siekti dar didesnė plačiosios visuomenės informavimo pelkių atkūrimo klausimais.
Praėjus daugiau nei dviem valandom diskusijoms skirto laiko grįžtame prie esminės renginio žinutės, kurią labia gerai iliustruoja profesoriaus išsakyta metafora: pelkės – kaip marinuoti agurkai, geriausi kai prisotinti drėgmės.
Renginio programą rasite čia.