Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG) paskelbė specialiąją ataskaitą apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) srautus sausumos ekosistemose, žemės naudojimą ir tvarią žemėvaldą, atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimo, dykumėjimo, dirvožemių nualinimo ir visuomenės aprūpinimo maistu problemas. Politikos formuotojams pateiktos tyrimo išvados bei rekomendacijos atspindi LIFE Peat Restore projekto tikslus ir dar labiau sustiprina mūsų ryžtą tęsti ekologinio atkūrimo veiklas pažeistuose durpynuose bei skleisti žinią apie strateginę durpynų atkūrimo svarbą švelninant klimato kaitą.
Šalys, kuriose gausu anglį kaupiančių ekosistemų (pvz., pelkių), raginamos kuo greičiau įtraukti šių ekosistemų atkūrimą į nacionalines klimato kaitos švelninimo strategijos dokumentus ir įspėja apie rizikas, neabejotinai iškilsiančias jei tai nebus atlikta artimiausiu metu. Delsimas negrįžtamai keičia pažeistų ekosistemų būklę, todėl ateityje neišvengiamai padidės išlaidos problemų sprendimui, bus apribotas veiksmų pasirinkimas ir jų efektyvumas. Tai gali sukelti „papildomus ŠESD išmetimus iš pažeistų ekosistemų, dar labiau spartinant visuotinį klimato atšilimą“.
Lietuvos gamtos fondo nuotrauka.
Emisijos žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje
TKKG ataskaitoje pateikiamos emisijų vertės, susijusios su sausumos ekosistemomis ir žmogaus ūkine veikla jose (miško žemėse, pasėliuose, pievose, pelkėse ir gyvenvietėse). Šios su žemės naudojimu susijusios veiklos yra LULUCF (žemės naudojimas, žemės naudojimo keitimas ir miškininkystė; angl. k. Land use, Land use change and Forestry) sektoriaus dalis, apimanti žemės ūkį ir kitas žemės naudojimo sritis, kaip naudingųjų iškasenų (pvz., durpių) kasybą. Per 2007–2016 m. laikotarpį šis sektorius atsakingas už 23 % antropogeninės kilmės globalinių ŠESD emisijų.
Specialiojoje ataskaitoje teigiama, kad šiuo metu LULUCF yra vertinamas kaip organinės anglies kaupiklis, nes sukaupti CO2 kiekiai yra gerokai didesni nei to paties sektoriaus ŠESD emisijos. Visgi, ataskaitoje minima, kad dėl klimato kaitos LULUCF veiklų, susijusių su organinės anglies kaupimu, ateitis nėra aiški. Mažėjantį sektoriaus gebėjimą kaupti CO2 organinės anglies pavidalu mažina vis didėjantys miško kirtimų mastai, dirvožemių erozija ir nykimas dėl žalingos žemės ūkio praktikos, taip pat natūralių ekosistemų vertimo ariamaja žeme ir kt. priežastys.
Deja, antropogeninės veiklos, susijusios su intensyviu žemių naudojimu, vis labiau skatina klimato kaitą. Ataskaita perspėja, kad „…daugelio ekstremalių įvykių tikimybę, intensyvumą ir trukmę gali smarkiai paveikti kintanti žemių kokybė“. Pavyzdžiui, natūralių arba sausinimo pažeistų pelkių kaimynystė gali skirtingai nulemti ekstremalių reiškinių (potvynių, gaisrų ir kt.) tikimybę, jų intensyvumą ir trukmę. Šios išvados patvirtina pelkinių ekosistemų atkūrimo svarbą kovojant su klimato kaitos krize bei mažinant ekstremalių įvykių tikimybę, taip rūpinantis ir visuomenės sveikata bei grove.
Klimato kaitos švelninimo galimybės: anglį kaupiančių ekosistemų apsauga ir atkūrimas
Organinę anglį kaupiančių ekosistemų, ypač pelkių, išsaugojimas ir jų būklės pagerinimas yra neabejotinos klimato kaitos švelninimo priemonės, kurių efektyvumą galima įvertinti įvairiais matavimais. Greta natūralių ekosistemų apsaugos turi vykti ir pažeistų pelkinių ekosistemų atkūrimo veiklos. Visgi, tenka pripažinti, kad turės praeiti nemažai laiko kol atkurtos pelkės vėl sugebės savarankiškai atlikti didžiąją dalį natūralioms pelkėms būdingų ekosisteminių paslaugų. Nors miškų apželdinimas ir atkūrimas bei agrarinė miškininkystė gali praturtinti mineralinius dirvožemius organinėmis medžiagomis ir net sukaupti gana didelius organinės anglies kiekius biomasės pavidalu (pvz., medienoje), tačiau tai atlikti gali tik ribotą laiką. Tuo tarpu pelkėse sukauptuose durpių kloduose organinė anglis yra „užrakinama“ šimtmečiams ir net tūkstantmečiams. Ataskaitoje teigiama, kad investicijos į ekosistemų atkūrimą neabejotinai reikšmingos pasauliniu mastu… Atkurtos ekosistemos pagerina ne tik vietos bendruomenių gyvenimo sąlygas, teikia joms ekonominę naudą, bet yra svarbios ir globaliu mastu – prisitaikant prie klimato kaitos ir ją šventinant, saugant planetos biologinę įvairovę, užtikrinant tolesnį ekosisteminių paslaugų vykdymą.
Pelkinių ekosistemų atkūrimas negalima atidėti ateičiai
TKKG specialioji ataskaita ragina visų šalių vyriausybes nedelsiant imtis priemonių pelkinių ekosistemų apsaugai, jų atkūrimui ir ŠESD emisijų sumažinimui, nes ateityje sustabdyti vis labiau įsibėgėjančius pokyčius gamtoje gali būti vis sunkiau, o kartais – net neįmanoma. Todėl veikdami šiandien galime išvengti didelių problemų ateityje, sumažindami ekologinių problemų riziką, galimus nuostolius bei teikdami naudą visuomenei. Nustatyta, kad dėl aukštos temperatūros silpnėja dirvožemių savybė kaupti organinę anglį. Svarbu suvokti, kad laiku nesiimdami priemonių sustabdyti žemių degradavimą ir atkurti organinę anglį kaupiančias ekosistemas galime sukelti negrįžtamus pokyčius (pavyzdžiui, ganyklų ir žemės ūkio kultūrų derlingumo mažėjimą, amžino įšalo nykimą) ir apsunkinti hidrologinio režimo atkūrimą pažeistose pelkinėse buveinėse.
LIFE Peat Restore projekto metu penkiose valstybėse numatyta atkurti 5 300 ha pažeistų pelkių ir sudaryti sąlygas organinės anglies kaupimuisi durpių pavidalu. Atkūrus pelkių hidrologinį režimą bus sustabdyta durpių klodo mineralizacija ir sudarytos sąlygos pelkėdarai. Atmosferoje esantis anglies dvideginis bus įjungtas į biologinius ciklus ir kaupiamas durpių klode. Todėl pelkių apsauga ir atkūrimas yra svarbi klimato kaitos švelninimo strategijos dalis, kurios pagrindinė užduotis yra mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą.
Susijusios publikacijos:
Dešimt priežasčių kodėl verta atkurti Estijos pelkes (anglų. k.)