Ar žinojote, jog Lietuvoje turime ne tik Madagaskarą, Šveicariją, bet ir Sacharą? Tiesa, po pirmaisiais dviem žymiais pavadinimais slepiasi gyvenvietės, o didžiausios pasaulio dykumos vardu mūsų šalyje pakrikštyta… pelkė! Deja, šį tą bendro šios Sacharos visgi turi – jos abi susiduria su pernelyg didele sausra.
„Pelkės turi būti šlapios: dėl klimato, dėl žmonių, dėl ateities!“ – tai žymaus Vokietijos mokslininko ir pelkinių ekosistemų atkūrimo Europoje iniciatoriaus, Greifsvaldo universiteto profesoriaus Hanso Joosteno žodžiai. Siekdamas išsaugoti biologinę įvairovę ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, Lietuvos gamtos fondas atkuria sausinimo pažeistas pelkes ir durpynus. Vasario mėnesį Sacharos pelkėje pradėti gamtotvarkos plane numatyti hidrologinio režimo atkūrimo darbai, apimantys sumedėjusios augalijos kirtimą ir pelkę sausinančių griovių tvenkimą. Pelkė atkuriama bendradarbiaujant su VĮ Valstybinė miškų urėdija bei Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija.
Sacharos pelkė – tai vertinga pamažu atsikurianti gyvosios gamtos ekosistema, plytinti Rokiškio rajone. 88 ha ploto durpynas, kuriame, beveik prieš 40 metų nutraukus durpių gavybą, jis pavirtęs į durpinę dykrą, ne kartą niokotas gaisrų, dalinai atsikūrinėjantis į pelkinę ekosistemą, bet vis dar sausinamas kadaise įrengtų sausinimo sistemų. Durpynas buvo priskirtas valstybinės reikšmės ūkinei miškų grupei, tačiau, 2018 metais atlikus buveinių inventorizaciją, Lietuvos gamtos fondo iniciatyva čia buvo įsteigta Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija „Sacharos pelkė“, o jos atkūrimui numatytos lėšos iš LIFE projekto. Tuo tikslu buvo parengtas pelkės gamtotvarkos planas ir pagal jį pakeistas Valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ Rokiškio regioninio padalinio miškotvarkos projektas.
Iš viso numatyta iškirsti 30 hektarų medžių – daugiausiai beržų ir pušų – bei krūmų, kurie turi neigiamos įtakos pelkės vystymuisi ir atsikūrimui. Sumedėjusios augalijos kirtimus pagal trišalio bendradarbiavimo sutartį įgyvendina Lietuvos gamtos fondas ir VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ Rokiškio padalinys. Darbų įgyvendinimo priežiūrą atlieka Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcija, kuri atsakinga už Sacharos pelkės apsaugos būklę. Iškertama mediena bus pašalinama iš pelkės, o dalis nelikvidinės medienos ir miško kirtimo atliekų bus sukrauta į sausinamuosius pelkės griovius ir pasitarnaus kaip substratas įsikurti įvairioms kiminų rūšims.
Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai ir pelkėdarai palankaus hidrologinio režimo atkūrimas paspartins Sacharos pelkės atsikūrimą ir jos ekologinės būklės pagerinimą. Pašalinti sumedėjusią augaliją svarbu ne tik siekiant atkurti ir palaikyti pelkėdarai palankų hidrologinį režimą, bet ir atkuriant aukštapelkėms būdingas atviras erdves, kurios svarbios pelkės biologinės įvairovės išsaugojimui. Tokios suformuotos erdvės yra itin svarbios pelkėje perintiems ir besimaitinantiems retiems paukščiams, taip pat joje gyvenantiems retiems bei saugomiems vabzdžiams.
Iškirstuose tvarkymo plotuose pradėti vykdyti pelkei palanakaus hidrologinio režimo atkūrimo darbai. Suplanuota, kad, atkuriant palankų pelkėdarai hidrologinį režimą, bus pastatyta 3 pylimai su šulniu, 12 sprauslenčių užtvarų ir 100 durpinių užtūrų. Šie inžineriniai statiniai pakels vandens lygį, kuris laikysis vidutiniškai apie 10 centimetrų aukščiau nei dabartinis lygis, kuris vietomis nukritęs apie pusę metro. Pakilęs pelkės vandens lygis paspartins pelkėdaros procesus bei sulėtins sumedėjusios augalijos augimą. Tuo pačiu bus sumažintos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos – sumažės arba visiškai nevyks durpės mineralizacija. Darbus atlieka konkursą laimėjusi bei panašių pelkių atgaivinimo projektų patirtį turinti įmonė AB „Anykščių melioracija“.
Svarbu paminėti, jog miško kirtimo darbai bei užtvankų įrengimas vykdomi tik saugomojoje teritorijoje. Vandens lygio pakėlimas pagal hidrotechninį projektą numatytas tik pelkėje, todėl aplinkinių miškų savininkai neturėtų nuogąstauti dėl užtvindymo. Šią prielaidą patvirtina ir vietovės hidrotechiniame plane nurodomos tiesioginio ir netiesioginio poveikio zonų ribos.
Pelkės atkūrimo darbai finansuojami 2016–2021 m. Lietuvos gamtos fondo su partneriais vykdomo tarptautinio ES LIFE programos Klimato politikos poprogramės Klimato kaitos švelninimo projekto „CO2 emisijų sumažinimas atkuriant degraduojančius durpynus Šiaurės Europos lygumose (LIFE Peat Restore LIFE15 CCM/DE/000138)“ lėšomis.