Zeichenfläche 1binocularsZeichenfläche 1_bogZeichenfläche 1bookZeichenfläche 1_cameraZeichenfläche 1_chartZeichenfläche 1_compassZeichenfläche 1_daylightZeichenfläche 1_dokumentationZeichenfläche 1_dokumentsZeichenfläche 1_fishZeichenfläche 1_flyerZeichenfläche 1_forestZeichenfläche 1_frogZeichenfläche 1_heronZeichenfläche 1_hourglassZeichenfläche 1_mapZeichenfläche 1_meetingZeichenfläche 1_rulerZeichenfläche 1_shovelZeichenfläche 1_speedometerZeichenfläche 1_swampZeichenfläche 1_temperatureZeichenfläche 1_timelineZeichenfläche 1_timerZeichenfläche 1_waterZeichenfläche 1_wave

Aprašymas

PELKIŲ ATKŪRIMAS LENKIJOJE

Plotas: 1350 ha
Apsaugos statusas: NATURA 2000, UNESCO, Tarptautinės reikšmės šlapynė (Ramsaro svarbos teritorija), Paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST)
Buveinių tipai: Pelkiniai miškai (91D0*), Aktyvios aukštapelkės (7110*), Degradavusios aukštapelkės (7120).
Klimatas: Vidutinių platumų.
Temperatūra: sausio mėnesio: -2,8°C, liepos mėnesio: 19°C

Kritulių kiekis: 652 mm/metus

Projekto vietovės

Visos projekto vietovės (bendras plotas – 1 350 hektarų) plyti Slovinų nacionaliniame parke. Už projekto gamtotvarkos įgyvendinimą ir valdymą šalyje atsakinga gamtosauginė organizacija Lenkijos gamtininkų klubas. Projekto vietovėje aptinkamos degradavusių aukštapelkių (7120), pelkinių miškų (91D0*) ir aktyvių aukštapelkių (7110*) buveinės, kurių gyvybingumui įtakos turi netoliese vykdomi durpių gavybos ir sausinimo darbai. Visoje projekto teritorijoje išskiriamos trys skirtingos vietovės: beržais ir pušaitėmis apaugę Kluki (A) ir Cieminskie pelkių (B) pelkiniai miškai bei stipriai degradavusi Wielkie pelkės (C) aukštapelkė, kurioje anksčiau buvo kasamos durpės (žiūrėti vietovės žemėlapį).

 

Atkūrimo priemonės

Vienas iš projekto tikslų – atkurti natūralų hidrologinį pelkių režimą projekto vietovėje, įrengiant 214 durpinių ir medinių užtūrų, kurios padės sudaryti sąlygas aktyviai durpėdarai ir pelkėms tipingos augalijos įsikūrimui. Be to atskirose projekto vietovėse bus atliekamas netipingos sumedėjusios augalijos šalinimas, tai sumažins drėgmės išgarinimą iš pelkės.

Pašalinta mediena bus kraunama į patvenktus griovius ir tokiu būdu prisidės prie papildomo anglies kaupimo ekistemose.

Gamtinės sąlygos

Pelkės užima keturis procentus Lenkijos teritorijos, daugiausiai aptinkamos šiaurinėje ir centrinėje šalies dalyse. Net 92 procentai visų Lenkijos pelkių yra žemapelkės, paplitusios daugiausiai centrinėje lygumoje. Aukštapelkėms ir tarpinio tipo pelkėms tenka 3–4 procentai viso šalies pelkių ploto (6).

Pelkių naudojimas

Pasibaigus antrajam pasauliniui karui durpės šalyje buvo naudojamos kurui (10). Septintajame ir aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje pelkių sausinimas pasiekė didžiausią mastą (7). Šiuo metu durpių naudojimą energetiniais tikslais pakeitė sodininkystei ir žemės ūkiui naudojamų substratų poreikis (10).

 

 

Dabartinis pelkių naudojimas

Net 84 % šalies pelkių yra nusausintos. Aktyvi durpėdara vyksta 202 000 ha (16 %) pelkių (2,6). Trys ketvirtadaliai Lenkijos pelkių paversti pievomis ir ganyklomis, kiek mažiau nei ketvirtadalį dengia miškai (1). Durpių gavyba vykdoma 3300 ha plote (9).

 

Pelkės & šiltnamio efektą sukeliančios dujos Sausinimas

Sausinimas

Degradavusiomis laikomos net 84 procentai šalies pelkių (2).

Anglies kaupimosi pusiausvyra ir durpių naudojimas

Bendras emisijų kiekis Lenkijoje (Pagal Joosten 2010, UN FCCC). LULUCF =žemės naudojimas, žemės naudojimo paskirties keitimas ir miškininkystė .

Kasmet iš pažeistų pelkių į atmosferą išskirdama apie 23,5 Mt anglies dvideginio Lenkija užima vienuoliktą vietą pasauliniame sąraše. Iš vieno pažeistų pelkių hektaro Lenkijoje į atmosferą patenka 0,75 tonų CO2 per metus (5).

Komanda

  • Pawel Pawlaczyk

    Nacionalinis koordinatorius Pawel Pawlaczyk yra gamtininkas (miškininkas, botanikas), jau 25 metus dirbantis miškų, vandens ir šlapynių gamtosaugos srityse.
  • Magdalena Makles

    Viešųjų pirkimų, finansų ir ES remiamų projektų specialistė Magdalena Makles atsakinga už bendrą projekto valdymą. Biologė ir gamtininkė.  
  • Katarzyna Bociąg

    Augalų ekologė ir hidrobiologė dr. Katarzyna Bociąg turi ilgametę akademinio darbo patirtį. Ilgą laiką skyrusi Pomeranijos gamtosaugai ji įgijo patirties šlapynių ir vandens ekosistemų apsaugos srityse. Nuo 2010 metų vadovauja gamtos mokslų laboratorijai „Pro Natura Pro Homini“. Projekte užima pelkių ekspertės pareigas.
  • Krzysztof Gos

    Botanikas ir ekologas dr. Krzysztof Gos dirba Gdansko Universiteto biologijos fakultete. Specializuojasi briologijos, aukštapelkių augalijos ir pelkių bei vandens ekosistemų apsaugos srityse. Dalyvavo rengiant Pomeranijos gamtos apsaugos priemonių dokumentaciją. Projekte užima gamtos inspektoriaus pareigas.
  • Izabela Chlost

    Gamtos mokslų daktarė Izabela Chlost specializuojasi hidrologijos srityje, dirba Gdansko Universiteto Hidrologijos departamente. Tyrimų kryptys: hidrologinis režimas, vandens balansas, požeminio vandens tyrimai, krenologija, gamtosauga bei aliuvinių deltinių žemumų hidrologija. Projekte užima hidrologinių tyrimų asistento pareigas.
  • Roman Cieśliński

    Gdansko Universiteto Hidrologijos departamento vadovo prof. dr. Roman Cieśliński tyrimų kryptys sutelktos į jaunų ledyninių ežerų hidrologiją, hidrochemiją, žemės ir jūros kontakto zonas, pakrančių šlapynes bei žmogaus poveikį gamtinei aplinkai. Jis yra 250 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorius. Dalyvavo ir rengė beveik 40 tyrimų projektų. Projekte atsakingas už hidrologinį...
  • Jolanta Kujawa-Pawlaczyk

    Dr. Jolanta Kujawa – Pawlaczyk Adomo Mickevičiaus universiteto (Poznanė) Augalų taksonomijos fakultete apsiginė disertaciją aukštesniųjų augalų floros tematika. Daugybės su pelkių tematika susijusių tyrimų ir straipsnių bendraautorė, pelkių draustinių apsaugos planų rengėja, keliautoja ir gamtos fotografė. Projekte dirba durpių klodo stratigrafijos eksperte.

Partneriai ir Kofinansuotojai

 

Nevyriausybinės organizacijos Lenkijos gamtininkų klubas (Klub Przyrodników) pagrindinė veikla – gamtos apsauga. Viena svarbiausių darbo krypčių yra kompleksinių gamtos apsaugos programų kūrimas. Klubas taip pat jau yra įrengęs virš 1 000 užtūrų, kurių dėka atkurta apie 10 000 hektarų pelkių. Organizacija turi patirties dalyvaujant LIFE programoje. Du projektai jau yra pilnai įgyvendinti, likę – įgyvendinami šiuo metu.

 

Regioninis gamtos apsaugos ir vandentvarkos fondas yra vienas iš dviejų Lenkijos projekto kofinansuotojų.

Baltijos jūros fondas taip pat finansuoja projektą LIFE Peat Restore.

Galerija

Šaltiniai

  1. Bragg, O. & Lindsay, R. (Eds.) (2003): Strategy and Action Plan for Mire
  2. Cris, R. Buckmaster, S. Bain, C. Reed, M. (Eds) (2014): Global Peatland Restoration demonstrating SUCCESS. IUCN UK National Committee Peatland Programme, Edinburgh. [status: 17.01.2017]
  3. Fourth National Communication under the UN FCCC: in Worldbank (o.J.): Polands Greenhouse gas emissions. [status: 19.01.2017].
  4. Joosten, H. (2010): The Global Peatland CO2 Picture. Peatland status and drainage related emissions in all countries of the world. Wetlands International, Greifswald.
  5. Joosten, H. (2011): The Global Peatland CO2 Picture. In: Tanneberger, F. & Wichtmann, W. (2011): Carbon credits from peatland rewetting. Climate – biodiversity – land use. Science, policy, implementation and recommendations of a pilot project in Belarus. Stuttgart. S. 20-30.
  1. Joosten, H., Tapio-Biström, M.-L., Tol, S. (Eds.) (2012): Peatlands – guidance for climate change mitigation through conservation, rehabilitation and sustainable use. Mitigation of climate change in agriculture series 5, publishes by the Food and Agriculture Organization of the United Nations and Wetland International, Rome.
  2. Niewiarowski, W. & Kot, Ł. (2011): Delimitation and characteristics of natural landscapes of the Chełmno-Dobrzyń Lakeland, Urszulewo Plain and the neighbouring Vistula and Drwęca Valleys. Geographia Polonica 84 (1): 33–59.
  3. Peatland Conservation in Central Europe. Wetlands International, Wageningen, The Netherlands. vi + 94 pp.
  4. Wichtmann, W., Schröder, C., Joosten, H. (Hrsg.) (2016): Paludikultur – Bewirtschaftung nasser Moore. Klimaschutz, Biodiversität, regionale Wertschöpfung.
  5. World Energy Council (2013): World Energy Resources: Peat. [status: 24.01.2017]