Aprašymas
PELKIŲ ATKŪRIMAS LENKIJOJE
Plotas: 1350 ha
Apsaugos statusas: NATURA 2000, UNESCO, Tarptautinės reikšmės šlapynė (Ramsaro svarbos teritorija), Paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST)
Buveinių tipai: Pelkiniai miškai (91D0*), Aktyvios aukštapelkės (7110*), Degradavusios aukštapelkės (7120).
Klimatas: Vidutinių platumų.
Temperatūra: sausio mėnesio: -2,8°C, liepos mėnesio: 19°C
Kritulių kiekis: 652 mm/metus
Gamtinės sąlygos
Pelkės užima keturis procentus Lenkijos teritorijos, daugiausiai aptinkamos šiaurinėje ir centrinėje šalies dalyse. Net 92 procentai visų Lenkijos pelkių yra žemapelkės, paplitusios daugiausiai centrinėje lygumoje. Aukštapelkėms ir tarpinio tipo pelkėms tenka 3–4 procentai viso šalies pelkių ploto (6).
Pelkių naudojimas
Pasibaigus antrajam pasauliniui karui durpės šalyje buvo naudojamos kurui (10). Septintajame ir aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje pelkių sausinimas pasiekė didžiausią mastą (7). Šiuo metu durpių naudojimą energetiniais tikslais pakeitė sodininkystei ir žemės ūkiui naudojamų substratų poreikis (10).
Pelkės & šiltnamio efektą sukeliančios dujos Sausinimas
Sausinimas
Degradavusiomis laikomos net 84 procentai šalies pelkių (2).
Anglies kaupimosi pusiausvyra ir durpių naudojimas
Kasmet iš pažeistų pelkių į atmosferą išskirdama apie 23,5 Mt anglies dvideginio Lenkija užima vienuoliktą vietą pasauliniame sąraše. Iš vieno pažeistų pelkių hektaro Lenkijoje į atmosferą patenka 0,75 tonų CO2 per metus (5).
Komanda
-
Pawel Pawlaczyk
Nacionalinis koordinatorius Pawel Pawlaczyk yra gamtininkas (miškininkas, botanikas), jau 25 metus dirbantis miškų, vandens ir šlapynių gamtosaugos srityse. -
Magdalena Makles
Viešųjų pirkimų, finansų ir ES remiamų projektų specialistė Magdalena Makles atsakinga už bendrą projekto valdymą. Biologė ir gamtininkė. -
Katarzyna Bociąg
Augalų ekologė ir hidrobiologė dr. Katarzyna Bociąg turi ilgametę akademinio darbo patirtį. Ilgą laiką skyrusi Pomeranijos gamtosaugai ji įgijo patirties šlapynių ir vandens ekosistemų apsaugos srityse. Nuo 2010 metų vadovauja gamtos mokslų laboratorijai „Pro Natura Pro Homini“. Projekte užima pelkių ekspertės pareigas. -
Krzysztof Gos
Botanikas ir ekologas dr. Krzysztof Gos dirba Gdansko Universiteto biologijos fakultete. Specializuojasi briologijos, aukštapelkių augalijos ir pelkių bei vandens ekosistemų apsaugos srityse. Dalyvavo rengiant Pomeranijos gamtos apsaugos priemonių dokumentaciją. Projekte užima gamtos inspektoriaus pareigas. -
Izabela Chlost
Gamtos mokslų daktarė Izabela Chlost specializuojasi hidrologijos srityje, dirba Gdansko Universiteto Hidrologijos departamente. Tyrimų kryptys: hidrologinis režimas, vandens balansas, požeminio vandens tyrimai, krenologija, gamtosauga bei aliuvinių deltinių žemumų hidrologija. Projekte užima hidrologinių tyrimų asistento pareigas. -
Roman Cieśliński
Gdansko Universiteto Hidrologijos departamento vadovo prof. dr. Roman Cieśliński tyrimų kryptys sutelktos į jaunų ledyninių ežerų hidrologiją, hidrochemiją, žemės ir jūros kontakto zonas, pakrančių šlapynes bei žmogaus poveikį gamtinei aplinkai. Jis yra 250 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių autorius. Dalyvavo ir rengė beveik 40 tyrimų projektų. Projekte atsakingas už hidrologinį... -
Jolanta Kujawa-Pawlaczyk
Dr. Jolanta Kujawa – Pawlaczyk Adomo Mickevičiaus universiteto (Poznanė) Augalų taksonomijos fakultete apsiginė disertaciją aukštesniųjų augalų floros tematika. Daugybės su pelkių tematika susijusių tyrimų ir straipsnių bendraautorė, pelkių draustinių apsaugos planų rengėja, keliautoja ir gamtos fotografė. Projekte dirba durpių klodo stratigrafijos eksperte.
Partneriai ir Kofinansuotojai
Nevyriausybinės organizacijos Lenkijos gamtininkų klubas (Klub Przyrodników) pagrindinė veikla – gamtos apsauga. Viena svarbiausių darbo krypčių yra kompleksinių gamtos apsaugos programų kūrimas. Klubas taip pat jau yra įrengęs virš 1 000 užtūrų, kurių dėka atkurta apie 10 000 hektarų pelkių. Organizacija turi patirties dalyvaujant LIFE programoje. Du projektai jau yra pilnai įgyvendinti, likę – įgyvendinami šiuo metu.
Regioninis gamtos apsaugos ir vandentvarkos fondas yra vienas iš dviejų Lenkijos projekto kofinansuotojų.
Baltijos jūros fondas taip pat finansuoja projektą LIFE Peat Restore.
Galerija
Šaltiniai
- Bragg, O. & Lindsay, R. (Eds.) (2003): Strategy and Action Plan for Mire
- Cris, R. Buckmaster, S. Bain, C. Reed, M. (Eds) (2014): Global Peatland Restoration demonstrating SUCCESS. IUCN UK National Committee Peatland Programme, Edinburgh. [status: 17.01.2017]
- Fourth National Communication under the UN FCCC: in Worldbank (o.J.): Polands Greenhouse gas emissions. [status: 19.01.2017].
- Joosten, H. (2010): The Global Peatland CO2 Picture. Peatland status and drainage related emissions in all countries of the world. Wetlands International, Greifswald.
- Joosten, H. (2011): The Global Peatland CO2 Picture. In: Tanneberger, F. & Wichtmann, W. (2011): Carbon credits from peatland rewetting. Climate – biodiversity – land use. Science, policy, implementation and recommendations of a pilot project in Belarus. Stuttgart. S. 20-30.
- Joosten, H., Tapio-Biström, M.-L., Tol, S. (Eds.) (2012): Peatlands – guidance for climate change mitigation through conservation, rehabilitation and sustainable use. Mitigation of climate change in agriculture series 5, publishes by the Food and Agriculture Organization of the United Nations and Wetland International, Rome.
- Niewiarowski, W. & Kot, Ł. (2011): Delimitation and characteristics of natural landscapes of the Chełmno-Dobrzyń Lakeland, Urszulewo Plain and the neighbouring Vistula and Drwęca Valleys. Geographia Polonica 84 (1): 33–59.
- Peatland Conservation in Central Europe. Wetlands International, Wageningen, The Netherlands. vi + 94 pp.
- Wichtmann, W., Schröder, C., Joosten, H. (Hrsg.) (2016): Paludikultur – Bewirtschaftung nasser Moore. Klimaschutz, Biodiversität, regionale Wertschöpfung.
- World Energy Council (2013): World Energy Resources: Peat. [status: 24.01.2017]