Aprašymas
PELKIŲ ATKŪRIMAS LATVIJOJE
Plotas: 248 ha
Apsaugos statusas: NATURA 2000, gamtinis parkas, PAST, Tarptautinės reikšmės šlapynė (Ramsaro svarbos teritorija),
Buveinių tipai: Šarmingos žemapelkės (7230), žemapelkės su šakotąja ratainyte (7210*), tarpinės pelkės ir liūnai (7140), aktyvios aukštapelkės (7110*), degradavusios aukštapelkės (7120).
Klimatas: Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį
Temperatūra: sausio mėnesio -2°C, liepos mėnesio: 18°C
Kritulių kiekis: 500-800 mm/metus
Projekto vietovės
Augstroze gamtinis rezervatas
Projekto vietovėje Augstroze gamtinis draustinis (95 hektarai) identifikuotos keturių tipų NATURA 2000 buveinės: aktyvios aukštapelkės (7110*), degradavusios aukštapelkės (7120), tarpinės pelkės ir liūnai (7140), plikų durpių saidrynai (7150). Dėl buveinių apsausėjimo pastebima augalų bendrijų kaita. Išlikusiose natūraliose pelkinėse buveinėse veši tipinga aukštapelkių pelkių augalija su kiminais (Sphagnum spp.), saulašarėmis (Drosera spp.), spanguolėmis (Vaccinium oxycoccos) bei kitomis rūšimis.
Engure ežero gamtinis parkas
Antroji projekto vietovė – Engure ežero gamtinis parkas plyti Latvijos pajūryje netoli Rygos įlankos. Projektas aprėpia beveik 20 hektarų teritoriją. Seklus Engure ežeras yra daugelio retų migruojančių paukščių – griežlės (Crex crex), plovinės vištelės (Porzana parva), didžiojo baublio (Botaurus stellaris), baltakaktės žąsies (Anser albifrons) buveinė. Pereinamoje zonoje link druskingos jūros tinkamas vietas poilsiui ir perėjimui randa baltieji gandrai ir vandens paukščiai. Greta plytinčiose pievose ganomi stambūs raguočiai ir arkliai. Parke gausu saugomų augalų rūšių. Net 22 iš 32 Latvijos orchidinių augalų rūšių yra aptinkamos Engure ežero gamtiniame parke.
Projekto vietovė driekiasi 1,5 kilometro ilgio ir 2,5–3,0 kilometrų pločio priekrantės juosta tarp rytinio Engure ežero kranto ir Rygos įlankos. Šioje juostoje aptinkamos šarmingų žemapelkių (7230), žemapelkių su šakotąja ratainyte (7210*) bei tarpinių pelkių ir liūnų (7140) buveinės. Tačiau dėl sausinimo teritorijoje išvešėjo medžiai ir krūmai, stelbiantys Cladium mariscus ir retų Caricion davalliana bendrijoms būdingų rūšių augalus.
Teritorijos gamtotvarkos planas parengtas 2011 metais.
Baltazers pelkės gamtinis rezervatas
Trečioji projekto vietovė –Baltazers pelkės draustinis (133 hektarų), apimantis 5 000 metų amžiaus pelkę bei greta jos telkšantį ežerą. Dar prieš antrąjį pasaulinį karą buvo iškasti teritoriją sausinantys grioviai, o nusausintuose plotuose durpės kastos rankiniu būdu.
Tarpinės pelkės ir liūnai (7140) yra ne tik tinkama buveinė saugomoms orchidinių rūšims, tai vienintelė augimvietė Kuršo regione, kurioje auga trižiedis lipikas (Galium triflorum). Pastaruoju metu ypač išvešėjusi sumedėjusi augalija dar labiau sausina buveinę ir blogina orchidinių augalų augimo sąlygas.
Teritorijos gamtotvarkos planas parengtas 2005–2015 metų laikotarpiui, todėl turi būti atnaujintas, atsižvelgiant į naujausias numatytas teritorijos tvarkymo kryptis.
Pelkės ir žmonės
Pelkės Latvijoe užima apie 4,9 % šalies ploto. (5). Šioms ekosistemoms būdinga specifinė retų augalų rūšių (įvairių viksvų, orchidiniai ir t.t.) ir bendrijų įvairovė. Jų išlikimas priklauso nuo buveinių būklės. Pelkėse ir aplink jas aptinkami ir retų rūšių paukščiai, tokie kaip tetervinai (Tetrao tetrix), dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola) ir kitos (4).
Pelkių tipai
Latvijai būdinga didelė pelkių įvairovė. Rūšių turtingos kalkingos žemapelkės aptinkamos lagūnose. Aukštapelkės paplitusios visoje šalyje. Centrinė jų dalis paprastai yra atvira, o pakraščiai – apaugę medžiais.
Mikro reljefas
Pelkėse mikro reljefą formuoja kemsų – duburių kompleksai bei atviro vandens lopinėliai. Auktštapelkės Latvijoje susiformavo per paskutinius 10 000 metų, o vidutinis durpių klodo gylis yra 6 metrai (4). Nors tarpinio tipo pelkės užima mažiausią plotą, tačiau būtent jos yra labiausiai paveiktos sausinimo
Pelkių naudojimas
Latvijos pelkes pradėta sausinti XVII amžiuje. XVIII amžiuje durpes imta naudoti kurui, pakratams bei dirvožemio našumo gerinimui. Pelkės buvo sausinamos ir siekiant padidinti šalies miškingumą. 1960–1980 metais buvo įgyvendinti didžiausi pelkių sausinimo darbai (1). Šiandien senosios sausinimo sistemos (120 000 kilometrų griovių ir kanalų, 950 000 kilometrų drenažo vamzdžių, 50 polderinių pumpavimo sistemų) priežiūrai ir tvarkymui reikia didelių išlaidų (2).
Dabartinis pelkių naudojimas
Latvijos durpių gavybos pramonė žinoma ir už šalies ribų. 1965 šalyje iškasta 7,2 mln. t durpių. Tačiau vėliau kasybos mastai gerokai sumažėjo (1995 m. apie 0,6 mln . t) ir svyravo nuo 0,6 iki 1,2 mln. t per metus (3). Daugiausiai durpių žaliavos eksportuojama į Vokietiją (apie 261 000 t.), Italiją (202 200 t) ir Belgiją (134 900 t (3).
Pelkės & šiltnamio efektą sukeliančios dujos
Sausinimas
Šiuo metu nusausinta 3,7x 103 ha arba 63% šalies pelkių ploto. Nusausintų žemapelkių ir aukštapelkių plotai yra beveik vienodi (1).
Anglies kaupimosi pusiausvyra ir durpių naudojimas
Šiuo metu Latvijoje nusausinta apie 64 % šalies aukštapelkių, 58 % žemapelkių ir 79 % tarpinio tipo pelkių. Dėl didelių sausinimo mastu kasmet į atmosferą patenka 3,6 Mt anglies dvideginio (1). Bendras CO2 emisijų kiekis iš sausinimo paveiktų šalies miškų, pievų, dirbamų žemių ir durpių kasybos teritorijų kasmet siekia 13,5 Mt. (1).
Komanda
-
Mara Pakalne
Mara Pakalne yra nacionalinė koordinatorė ir pelkių atkūrimo ekspertė. -
Gunta Sirma
Gunta Sirma kuruoja finansinę Latvijos projekto dalį. -
Krisjanis Libauers
Krisjanis Libauers koordinuoja tokių lauko darbų kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų skaičiavimas atlikimą. . -
Liga Strazdina
Liga Strazdina yra pelkinių buveinių ekspertė. -
Roberts Silins
Roberts Silins yra Latvijos projekto partnerių Engure ežero gamtinio parko atstovas. -
Ieva Ūbele
Ieva Ūbele fonde ir projekte atsakinga už dokumentinio filmo sukūrimą. -
Agnese Priede
Pelkių augalijos ir buveinių ekspertė. Viešųjų ryšių specialistė.
Partneriai & Kofinansuotojai
Latvijos universitetas įkurtas 1919 metais. Kartu su ERASMUS programa universitetas įgyvendino daugiau nei 500 įvairių sutarčių. Į LIFE projektinę veiklą ši mokslinė įstaiga įsitraukė 2010 metais (Veikla susijusi su aukštapelkėmis – 2010-2013 m; veikla susijusi su šlapynėmis 2013-2017 m.).
Statybų įmonė UAB E Buvvadiba turi patirties vykdant pelkių atkūrimo projektus Latvijoje. Įrengdama užtūras ant sausinimo griovių įmonė reikšmingai prisidėjo prie hidrologinio režimo atkūrimo septyniose projektų vietovėse Latvijoje.
.
Rucka meno fondas įkurtas 2007 metais. Fondo tikslas atkreipti visuomenės dėmesį į gamtosaugines ir socialines problemas pasitelkiant dokumentinių filmų ir fotografijų projektus. Įvairioms visuomenės grupėms pristatomos gamtinės vertybės ir ekosistemų išsaugojimo svarba. Organizacija bendradarbiavo įgyvendinant septynis LIFE projektus.
NVO Engure ežero gamtinio parko fondas įsteigtas 1998. Fondas įgyvendino apie 15 gamtosauginių ir ekologinio atkūrimo projektų parko teritorijoje. Pajūrio pievų atkūrimo veiklos įvykdytos ankstesnio LIFE projekto metu.
Latvijos gamtos apsaugos fondo direkcija projektą remia finansiškai.
Galerija
Šaltiniai
- Barthelmes, A., Couwenberg, J., Risager, M. Tegetmeyer, C. & Joosten, H. (2015): Peatlands and Climate in a Ramsar context. A Nordic-Baltic Perspective. Copenhagen.
- Grikitis, E. (o. J.): Latvian drainage plans for 2020. State company „Agriculture Ministry Real Estate“, Head of Drainage Department. [status: 17.01.2017]
- Krigere, I. (2016): Peat Production in Latvia in the period 2015-2016. Latvian Peat Producers Association. 16th Baltic Peat Producers Forum, Lithuania. [status: 17.01.2017]
- Pakalne M. & Aleksāns O. (2015). Latvia. In: Joosten, H., Tanneberger, F. & Moen, A. (eds.), Mires and peatlands of Europe: Status, distribution, and nature conservation. Schweizerbart Science Publishers, Stuttgart.
- Pakalne, M. & Strazdiņa, L. (2013): Raised bog management for the biological diversity conservation in Latvia. Published as a part of EC LIFE+ Project “Restoration of Raised Bog Habitat in the Especially Protected Nature Areas of Latvia”, Riga.