Augstrozes gamtinis rezervatas
Apsaugos statusas: Gamtinis rezervatas
Natura 2000 buveinės: Aktyvios aukštapelkės, Degradavusios aukštapelkės, Tarpinės pelkės ir liūnai, Plikų durpių saidrynai
Projekto vietovė: 95 ha
Engure ežero gamtinis parkas
Apsaugos statusas: Gamtinis parkas
Natura 2000 buveinės: Šarmingos žemapelkės, Tarpinės pelkės ir liūnai
Projekto vietovė: 20 ha
Baltezers pelkės gamtinis rezervatas
Apsaugos statusas: Gamtinis rezervatas
Natura 2000 buveinės: Tarpinės pelkės ir liūnai
Projekto vietovė: 133 ha
Kluki aukštapelkė
Apsaugos statusas: Nacionalinis parkas
Natura 2000 buveinės: pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 600 ha
Cieminskie Błota aukštapelkė
Apsaugos statusas: Nacionalinis parkas
Natura 2000 buveinės: pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 150 ha
Wielkie Bagno aukštapelkė
Apsaugos statusas: Nacionalinis parkas
Natura 2000 buveinės: pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 600 ha
Biesenthaler Becken pelkė
Apsaugos statusas: Gamtinis rezervatas
Natura 2000 buveinės: pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 15,5 ha
Išeksploatuota Aukštumalos pelkės dalis
Apsaugos statusas: Regioninis parkas
Natura 2000 buveinės: nėra
Projekto vietovė: 10,2 ha
Sacharos pelkė
Apsaugos statusas: nėra
Natura 2000 buveinės: Degradavusios aukštapelkės, Tarpinės pelkės ir liūnai, Pelkiniai miškai
Projekto vietovė: 92 ha
Ãmalvo pelkė
Apsaugos statusas: Žuvinto biosferos rezervato dalis
Natura 2000 buveinės: Degradavusios aukštapelkės
Projekto vietovė: 214.75 ha
Plinkšių durpynas
Apsaugos statusas: Kraštovaizdžio draustinis
Natura 2000 buveinės: Degradavusios aukštapelkės
Projekto vietovė: 69 ha
Puščios pelkė
Apsaugos statusas: Telmologinis draustinis
Natura 2000 buveinės: Degradavusios aukštapelkės, plikų durpių saidrynai
Projekto vietovė: 78,4 ha
Suursoo pelkė
Apsaugos statusas: Kraštovaizdžio apsaugos teritorija
Natura 2000 buveinės: Šarmingos žemapelkės, Tarpinės pelkės ir liūnai, Aktyvios aukštapelkės, Pelkiniai miškai, Melvenynai, Vakarų taiga
Projekto vietovė: 3343 ha
Europs sąjungos klimato kaitos strategija iki 2030 metų numato sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą 40% lyginant su 1990 metais. Todėl pelkių apsauga yra itin svarbi šios klimato ir energetikos strategijos dalis. Šie klausimai itin aktualūs Baltijos šalyse bei Lenkijoje ir Vokietijojoje, kuriose aptinkami dideli pažeistų ir atkūrimo reikalaujančių pelkių plotai. Visa projekto teritorija yra vienas iš emisijų karštųjų taškų, kur šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriami kiekiai itin dideli.
Pelkių sausinimo įtaka klimatui
Pelkių sausinimas žemės ūkio ir durpių kasybos tikslais reikšmingai prisideda prie pasaulinių šiltnamio dujų išsiskyrimo pagausėjimo. Nusausinus pelkes, į durpes patenka daugiau deguonies, o tai sukelia durpių klodo aeraciją, suaktyvėjusią mikroorganizmų veiklą bei irimą. Tokiu būdu šiltnamio efektą sukeliančių dujos –anglies dvideginis (CO2) ir azoto oksidai (N2O) patenka į atmosferą.
Nuo ledynmečio iki pelkių
Visas projekto teritorijos kraštovaizdis su būdingais slėniais ir daubomis susiformavo po ledynmečio. Nuslinkus ledynui ir atšilus klimatui telkšoti liko dideli seklūs vandens telkiniai. Laikui bėgant šie telkiniai apaugo drėgmės perteklių toleruojančiais augalais ir taip susidarė pelkinės ekosistemos.
Projekto šalys
Nusausintos pelkės – karštieji emisijų taškai
Šiaurinėse ir šiaurės rytinėse Europos šalyse paplitę milžiniški pelkių masyvai, kuriuose durpių klodo storis gali siekti kelis metrus. Dėl suintensyvėjusios durpių gavybos, miškininkystės bei žemės ūkio, pelkės šiuose kraštuose buvo gerokai apsausintos. Globaliu mastu Lenkija ir Baltijos šalys yra karštieji šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų taškai. Globaliu emisijų atžvilgių šios šalys rikiuojasi iš kart po tokių emisijų gigantų kaip Indonezija, Rusija ir Kinija (Joosten 2010). Vokietija pasauliniame atmosferos teršėjų iš pažeistų pelkių šiame sąraše yra devinta.
Faktai apie klimatą
Projekto tikslai
Šaltiniai
- Barthelmes, A., Couwenberg, J., Risager, M. Tegetmeyer, C. & Joosten, H. (2015): Peatlands and Climate in a Ramsar context. A Nordic-Baltic Perspective. Copenhagen.
- Cris, R. Buckmaster, S. Bain, C. Reed, M. (Eds) (2014): Global Peatland Restoration demonstrating SUCCESS. IUCN UK National Committee Peatland Programme, Edinburgh. [status: 17.01.2017]
- FCCC – Framework Convention on Climate Change (2015): National greenhouse gas inventory data for the period 1990-2013, Paris. [status: 19.01.2017]
- Fourth National Communication under the UN FCCC: in Worldbank (o. J.): Polands Greenhouse gas emissions. [status: 19.01.2017].
- Joosten, H. (2010): The Global Peatland CO2 Picture. Peatland status and drainage related emissions in all countries of the world. Wetlands International, Greifswald.
- NIR – Nationaler Emissionsbericht (2010): Berechnung der Emissionen aus der deutschen Landwirtschaft – (NIR) 2010 für 2008. [status: 22.01.2017].
- Sachverständigenrat für Umweltfragen – SRU (2012): Umweltgutachten 2012. Verantwortung in einer begrenzten Welt. Erich Schmidt Verlag. [status: 13.02.2017]
- Succow, M. (2012): Bedeutung, Funktion und Zustand der Moore in Niedersachsen. Podiumsdiskussion Moorschutz in Niedersachsen. [status: 13.02.2017]