{"id":2623,"date":"2021-09-21T18:10:43","date_gmt":"2021-09-21T16:10:43","guid":{"rendered":"https:\/\/life-peat-restore.eu\/lt\/?p=2623"},"modified":"2021-09-21T21:30:29","modified_gmt":"2021-09-21T19:30:29","slug":"europos-komisijos-ir-life-peat-restore-projekto-ekspertai-susipazino-su-lietuviskaja-sachara-ir-kitomis-atkuriamomis-pelkemis-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/life-peat-restore.eu\/lt\/blog\/europos-komisijos-ir-life-peat-restore-projekto-ekspertai-susipazino-su-lietuviskaja-sachara-ir-kitomis-atkuriamomis-pelkemis-lietuvoje\/","title":{"rendered":"Europos Komisijos ir LIFE Peat Restore projekto ekspertai susipa\u017eino su lietuvi\u0161k\u0105ja Sachara ir kitomis atkuriamomis pelk\u0117mis Lietuvoje"},"content":{"rendered":"\n

Rugs\u0117jo 12\u201314 dienomis Lietuvoje lank\u0117si Europos S\u0105jungos LIFE programos finansuojam\u0173 projekt\u0173 monitoringo (NEEMO) ekspertas dr. Jan Sliva ir tarptautinio projekto LIFE Peat Restore partneriai i\u0161 Vokietijos (Gamtos ir biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s i\u0161saugojimo s\u0105junga \u2013 NABU), Lenkijos (Lenkijos gamtinink\u0173 klubas \u2013 Klub Przyrodnik\u00f3w), Latvijos (Latvijos universitetas) ir Estijos (Talino universitetas).<\/p>\n

Vizito metu buvo aplankytos keturios projekto LIFE Peat Restore vietov\u0117s Lietuvoje: atkuriamos Amalvos (Marijampol\u0117s r.), Sacharos (Roki\u0161kio r.) ir P\u016bs\u010dios (Zaras\u0173 r.) pelk\u0117s bei eksperimentinis kimin\u0173 ir kit\u0173 auk\u0161tapelkini\u0173 augal\u0173 \u012fkurdinimo laukas vis dar veikian\u010diame Auk\u0161tumalos durpyne (\u0160ilut\u0117s r.).<\/span><\/p>\n\n\n\n

\n
\n
\n
\n
\"\"<\/figure>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n
\n
\n
\n

I\u0161vyk\u0173 \u012f gamtinius objektus metu buvo pristatytos pelki\u0173 ekologini\u0173 s\u0105lyg\u0173 pagerinimui, o tuo pa\u010diu ir klimato kaitos \u0161velninimui taikytos gamtotvarkos priemon\u0117s: sumed\u0117jusios augalijos \u0161alinimas (retinimas, at\u017eal\u0173, technologiniai bei biologin\u0117s \u012fvairov\u0117s kirtimai), sausinimo griovi\u0173 tvenkimas, \u012frengiant \u012fvairi\u0173 konstrukcij\u0173 u\u017et\u016bras, skirtas lietaus ir sniego tirpsmo vandens sulaikymui atkuriamose pelk\u0117se.<\/p>\n<\/div><\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n<\/div>\n<\/div>\n\n\n\n

\"Viena
Viena i\u0161 sud\u0117tingiausi\u0173 atkuriam\u0173 vietovi\u0173 \u2013 sovietme\u010diu intensyviai nusausinta Amalvos pelk\u0117, jau praradusi did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f gamtini\u0173 vertybi\u0173<\/em>.<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Pasid\u017eiaugta s\u0117km\u0117s istorijomis, aptarti i\u0161kil\u0119 i\u0161\u0161\u016bkiai ir optimaliausi\u0173 sprendim\u0173 paie\u0161kos. \u012evertinta, kad visos atkuriamos pelk\u0117s Lietuvoje yra labiausiai \u017emogaus \u016bkin\u0117s veiklos (sausinimo bei durpi\u0173 kasybos) pa\u017eeistos gamtin\u0117s teritorijos, palyginus su pelk\u0117mis, atkuriamomis kitose projekto partneri\u0173 \u0161alyse (i\u0161skyrus Lenkij\u0105). D\u0117l \u0161ios prie\u017easties minimali\u0173 gamtotvarkos priemoni\u0173 \u010dia taikyti jau neu\u017eteko.<\/p>\n

Grei\u010diausiai \u012f \u012fgyvendintas gamtotvarkos veiklas (ypa\u010d tvenkimus) reaguoja pakil\u0119s pelk\u0117s vandens lygis, kuris palaipsniui prisideda prie tipingos pelk\u0117ms augalin\u0117s dangos formavimosi. Susiformav\u0119 nauji vandens telkiniai (vandens kupini sausinimo grioviai) net ir sausomis vasaromis tampa puikia buveine varliagyviams ir kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 vabzd\u017eiams veistis, o k\u0105 jau kalb\u0117ti apie labiausiai dr\u0117gm\u0119 m\u0117gstan\u010dius kiminus, suskumban\u010dius pasinaudoti grioviuose sukraut\u0173 kirtimo atliek\u0173 (pvz., \u0161ak\u0173) kaimynyste. Po kirtim\u0173 ar sumed\u0117jusios augalijos retinimo atsiv\u0117rusias erdves lanko ir atvir\u0173 pelki\u0173 pauk\u0161\u010diai.<\/p>\n\n\n\n

\"sachara\"
Atkuriamoje Sacharos pelk\u0117je akivaizd\u017eiai pager\u0117jo hidrologinis re\u017eimas<\/em><\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

Tokioms stipriai \u017emogaus pa\u017eeistoms pelk\u0117ms atsigauti reik\u0117s dar ne vieno de\u0161imtme\u010dio, bet atlikti gamtotvarkos darbai, sugr\u0105\u017ein\u0119 joms gyvybi\u0161kai reikaling\u0105 vanden\u012f, yra tarsi donoro dovana d\u0117l nepalanki\u0173 aplinkybi\u0173 daug kraujo praradusiam ligoniui. M\u016bs\u0173 atveju \u201eligonio\u201c ateit\u012f nulems ne tik gamtiniai veiksniai (ypa\u010d meterologin\u0117s s\u0105lygos), bet ir greta gyvenan\u010dio \u017emogaus po\u017ei\u016bris \u012f pelkes: tik naudoti ar tausoti ir saugoti.<\/p>\n

Tik nat\u016bralios ir atkurtos (t. y. jau pasveikusios) pelk\u0117s gali prad\u017eiuginti mus gamtos g\u0117ryb\u0117mis, praskaidrinti dien\u0105 i\u0161skirtiniu gro\u017eiu ir kvapais, valyti vanden\u012f ir net or\u0105… O k\u0105 jau bekalb\u0117ti apie dabar vis aktualesniu tampant\u012f klimato kaitos pristabdym\u0105. Tik nat\u016bralios ir atkurtos gyvybingos pelk\u0117s gali b\u016bti ilgamet\u0117mis ir patikimomis organin\u0117mis anglies saugyklomis. Jose fotosintez\u0117s metu sukaupta organin\u0117 anglis durpi\u0173 pavidalu bus saugoma dar ne vien\u0105 t\u016bkstantmet\u012f. \u0160tai d\u0117l ko pelk\u0117s yra vienos i\u0161 svarbiausi\u0173 ekosistem\u0173, reik\u0161mingai prisidedan\u010di\u0173 prie m\u016bs\u0173 klimato i\u0161saugojimo.<\/p>\n

Pasitelkus \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 (\u0160ESD) emisij\u0173 i\u0161 pa\u017eeist\u0173 bei atkuriam\u0173 pelki\u0173 vertinimo metod\u0105 (GEST) nustatytas projekto LIFE Peat Restore poveikis klimato kaitos \u0161velninimui. Lietuvoje atk\u016brus apie 400 ha sausinimo pa\u017eeist\u0173 durpyn\u0173, per artimiausius 30 met\u0173 \u0160ESD emisijos i\u0161 j\u0173 suma\u017e\u0117s 70 % (nuo 7640 t iki 2310 t CO2<\/sub> ekvivalento per metus).<\/p>\n

Ilgainiui atsikurian\u010dios Lietuvos pelk\u0117s ir v\u0117l kaups organin\u0119 angl\u012f, t. y. tausos m\u016bs\u0173 klimat\u0105 ir saugos m\u016bs\u0173 gyvenam\u0105j\u0105 aplink\u0105.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n\n\n\n